Pasaulinė diabeto diena: profilaktika ir sąmoninga gyvensena padeda suvaldyti ligą

Ligų profilaktika (skiepai) ir diagnostika

3 min. skaitymo

Pasauline diabeto diena profilaktika ir samoninga gyvensena padeda suvaldyti liga

Konsultuoja Medicinos gydymo ir diagnostikos centro endokrinologė Irena Degutienė

Lapkričio 14 d. minime Pasaulinę diabeto dieną. Taip pagerbiamas Frederikas Bantingas, kuris pirmasis pasaulyje pagamino insuliną ir efektyviai jį panaudojo diabetui gydyti. Už šį išradimą F. Bantingui ir jo kolegai Dž. Makleodui 1923 m. buvo skirta Nobelio medicinos premija.

Baltyminės kilmės hormonas insulinas reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje ir padeda jai patekti į raumenis, riebalinį audinį ir kepenis. Taip įsisavinama su maistu gaunama energija. Insuliną išskiria kasa: nedideli šio hormono kiekiai išskiriami nuolat, o valgant – didelis kiekis, padedantis įsisavinti su maistu gaunamą gliukozę. Susirgus diabetu, sutrinka insulino išskyrimas, gliukozė neįsisavinama, o jos kiekis kraujyje padidėja – vystosi hiperglikemija, pažeidžiamos kraujagyslės, kiti audiniai ir organai. Negydomas diabetas sukelia daug rimtų komplikacijų – širdies ir kraujagyslių ligas (miokardo infarktą, stenokardiją), inkstų veiklos nepakankamumą, diabetinę polineuropatiją, dėl kurios netgi tenka amputuoti galūnes.

Šiais metais Pasaulinė diabeto diena skirta atkreipti dėmesį į šios klastingos ligos diagnostiką ir sukeltus regėjimo sutrikimus – diabetinę retinopatiją. Kas penktam žmogui, kuriam diagnozuojamas diabetas, nustatomi ryškūs diabetinės retinopatijos (akių tinklainės pažeidimo) požymiai. Dažniausiai ieškant regėjimo sutrikimo priežasčių ir randamas organizme tyliai tūnantis, dar nediagnozuotas antrojo tipo diabetas. Deja, du procentai ligonių, daugiau nei 10 metų sergančių diabetu, dėl šios ligos visiškai apanka, o kas dešimtam regėjimo sutrikimai progresuoja.

Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, 2015 m. diabetu sirgo 415 milijonų suaugusių žmonių, 5 milijonai dėl komplikacijų mirė. Prognozuojama, kad 2040 m. diabetu sirgs net apie 642 milijonus žmonių. Nerimą kelia tendencija, kad anksčiau pagyvenusių žmonių liga laikytas antrojo tipo diabetas jaunėja ir šiuo metu diagnozuojamas net mažiems vaikams, beje, dažniausiai turintiems antsvorio.

Skaičiuojama, kad 2015 m. diabetui ir jo sukeltoms komplikacijoms gydyti buvo išleista 673 milijardai JAV dolerių. Ši liga ne tik sužaloja atskirų žmonių sveikatą ir sutrikdo jų pačių ir artimųjų gyvenimo ritmą, bet ir kelia globalią grėsmę žmonijai ir tvariam modernios visuomenės vystymuisi.

Deja, diagnozuojama tik pusė diabeto atvejų. Kas antras suaugęs žmogus nežino, kad serga diabetu, kol nepasireiškia komplikacijų padariniai, todėl diabetui diagnozuoti labai svarbi profilaktika – reguliarūs gliukozės tyrimai, sveika mityba, fizinis aktyvumas, svorio reguliavimas. Kiekvienas žmogus pats gali labai daug padaryti, kad užkirstų kelią antrojo tipo diabetui ar bent jau suvaldytų jį ankstyvojoje fazėje.

„Dažniausiai pasitaikančio antrojo tipo diabeto rizikos grupei priskiriami antsvorio turintys, fiziškai mažai aktyvūs žmonės. Jie dažnai kenčia nuo arterinės hipertenzijos, lipidų apykaitos sutrikimų, anksčiau būna sirgę širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro endokrinologė Irena Degutienė. „Susirgus diabetu, pasireiškia nuovargis, silpnumas, žmogui sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį, nusilpsta rega. Šiais laikais tokius požymius junta dažnas, nes gyvename dideliame informaciniame triukšme, o mūsų gyvenimo tempas darosi vis greitesnis. Dažnai į nuovargį nebekreipiame dėmesio, tačiau jeigu šalia šių simptomų pradeda kankinti troškulys, atsiranda naktinis šlapinimasis, pradeda tirpti galūnės, ilgai negyja žaizdos – reikėtų nedelsiant kreiptis į endokrinologą“, – pataria gydytoja I. Degutienė.

Išskiriami du diabeto tipai. Pirmojo tipo diabetas yra autoimuninė, genetiškai paveldima liga, ją taip pat gali sukelti tam tikri virusai. Paprastai ši forma pasireiškia jauname amžiuje, pasižymi greita pradžia, ryškiais simptomais – žmogus jaučia silpnumą, vargina troškulys, burnos džiūvimas, padažnėja šlapinimasis, tirpsta kojos, silpnėja rega, puola infekcijos, atsiranda nuolatinis alkis, bet svoris krinta. Pirmojo tipo diabetu sergančiam ligoniui būtinos kasdienės insulino injekcijos, nes jo kasa šio hormono visiškai nebegamina.

Daug dažniau (90–95 proc.) pasitaiko antrojo tipo diabetas, kurio požymių žmogus ilgą laiką tiesiog nepastebi arba priskiria kitiems negalavimams. Susirgus antrojo tipo diabetu, sutrinka insulino išskyrimas ir įsisavinimas, todėl pavalgius pradeda kilti gliukozė, ilgainiui vystosi komplikacijos.

Pasaulinė diabeto federacija skatina visus būti aktyvius ir reguliariai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, taip pat paskatinti nuolat tikrintis savo artimuosius ir draugus. Laiku pastebėjus besiformuojančią ligą, galima efektyviai ją suvaldyti, o svarbiausia – užkirsti kelią komplikacijoms.

Tarptautinė bendruomenė taip pat daug dėmesio skiria sveikai gyvensenai ir mitybai, nes šie du veiksniai tiesiogiai susiję su antrojo tipo diabetu. Savikontrolė, taisyklingas ir saikingas maitinimasis, kasdienis fizinis krūvis, pozityvus nusiteikimas yra geriausios priemonės, leidžiančios apsisaugoti nuo diabeto ir mėgautis visaverčiu gyvenimu.