Pikantiškos istorijos gydytojo dermatovenerologo kabinete

Šaltinis: moteris.lt

Šį istorijų ciklą galima būtų pavadinti „Kažkas atsitiko“. Veiksmas vyksta dermatovenerologo  kabinete, kuriame painiojamos tiesiog detektyvus primenančios istorijos. Ir viskas dėl to, kad pagaliau būtų surastas siūlo galas, nustatyta teisinga diagnozė ir paskirtas reikalingas gydymas. Bet apie viską iš pradžių.

Istorijas iš savo praktikos pasakoja Medicinos ir diagnostikos centro gydytojas dermatovenerologas, Lietuvos seksualinės medicinos draugijos narys Algirdas Šumila.

Kam gydytojui reikia žinoti, kada ir su kuo jūs miegojote

Štai ateina pacientas, kuris niekuo nesiskundžia, tik prašo jį patikrinti, nes „nori žinoti, ar viskas jam gerai“. Bandai su žmogumi pasišnekėti, kad turėtum bent savo versiją dėl to, kodėl ir kokius tyrimus reikia daryti. O jis sako: „Aš noriu tik pasitikrinti ir dėl savęs žinoti, kas man yra“. Gerai, patikrinam. Praeina mėnuo, pusantro. Ateina tas pats pacientas ir sako: „Daktare, jūs man prieš tai darėte tyrimus ir pasakėte, kad man yra viskas gerai. O man kažkas atsitiko. Nuo to laiko nieko blogo nedariau, santykiai buvo tik su ta pačia partnere, tai iš kur čia man tas viskas atsirado?“ Tada ir pradedi aiškintis. Kad vis dėlto tą pirmą kartą, kai žmogus atvažiavo, jis iš tiesų neturėjo jokių skundų, bet prieš savaitę turėjo rizikingus lytinius santykius, apie kuriuos neprasitarė.

Kiekviena liga turi savo laiko tarpsnį nuo užsikrėtimo iki susirgimo arba netgi nuo užsikrėtimo iki aptikimo. Ir kiekvienai ligai tai yra skirtingas laiko tarpsnis. Tą mes visada stengiamės žmonėms akcentuoti. Bandom išsiklausinėti, tikslintis, knaisiotis po tą intymiąją sferą, vien norėdami priimti teisingą sprendimą ar, galų gale, duoti teisingą patarimą, kad surastume, kame gi ta priežastis. Nors dažnai žmonės nenori įsileisti į savo intymųjį gyvenimą.

Tada vėl prasideda  aiškinimasis. Sakykim, sifilio atveju inkubacinis laikotarpis yra nuo trijų savaičių iki trijų mėnesių. Ir per tą laiko tarpsnį tyrimus padarę skirtingu metu, mes gausime skirtingus rezultatus. Taigi jeigu žmogus atėjo po santykių praėjus savaitei laiko, ir mes paimsime kraują, tai tikrai gausime gerą rezultatą ir galėsime apsidžiaugti, kad viskas yra gerai. Bet kai ateis jis po pusantro mėnesio, mes, deja, gausime skirtingą rezultatą. Vien dėl to, kad tokia yra tos ligos galima išraiška.

Ką reiškia „patikimas partneris“?

Kartais žmogus sako: tai patikima partnerė. O kas tai yra patikima partnerė? Tai, kad ji kartais pasitikrina pas ginekologą ar turi vieną lytinį partnerį? O būna taip, kad žmogus nueina, pasitikrina pas kitą gydytoją, bet jam nepadaro to tyrimų asortimento, kurie man būtų įdomūs. Ir tu nežinai, ar žmogui darė kraujo tyrimą dėl sifilio ir ŽIV infekcijos, o gal tikrino dėl cholesterolio ar gliukozės kiekio kraujyje, o gal kepenų fermentus įvertino? Ir tik tuo atveju, kai yra rašytinė informacija iš gydytojo ar laboratorijos, tada tu gali tikėti.

Šiandien atėjo mergina, mes ją patikrinome, padarėme visą asortimentą tyrimų ir gavome rezultatą, kad yra uždegimas, yra rastos kai kurios bakterijos. Tad sakome, kad reikia tirti partnerį. O ji pasakoja, kad partneris buvo pasitikrinti kitoje gydymo įstaigoje ir jam yra rasta kita bakterija. Šiuo atveju, matyt, reiktų tikėti ir atsižvelgti, kad nors ir neradai pas ją šios bakterijos, bet jeigu ji rasta pas partnerį, tai cirkuliuoja jų tarpe ir gali būti toks variantas, kad kiekvienas tyrimas nebus 100 proc. tikslus. Tyrimo parodymai gali šiek tiek svyruoti dėl įvairių priežasčių (kitų ligų, vartojamų vaistų ir pan.), taigi būna atvejų, kai bakterija iškart nenustatoma. Patikimiausia tirti abu partnerius ir analizuoti jų tyrimų rezultatus bendrai.

Ar visada būna trečias kaltas?

Štai žmonės gyvena kartu maždaug 8 metus, jautėsi gerai ir staiga vieną dieną vyrui atsiranda diskomfortas šlapinimosi metu. Jis ateina pasitikrinti ir surandame bakteriją – chlamidiją, kuri  persiduoda lytiniu būdu. Ateina partnerė, bet tarp jų jau yra nepasitikėjimas vienas kitu. Ir abu sako, kad nei vienas neturėjo jokių atsitiktinių lytinių santykių.

Moteris atsineša ginekologo atliktus tyrimus: tepinėlį makšties švarumo laipsniui nustatyti, onkocitologinį tepinėlį, gimdos ir priedų echoskopiją. Labai geri ir informatyvūs tyrimai, bet jais chlamidijų neaptiksi. O ir vyras suranda pas urologą prieš pusmetį atliktus tyrimus: bendrą kraujo, šlapimo tyrimą, PSA, testosteroną – visi sveiko žmogaus rezultatai.

Ką gi, variantas gal ir būt toks, nes iš tiesų ši bakterija gali ilgą laiką gyventi organizme ir žmogus nejaus jokių simptomų, o jai identifikuoti reikia specialių tyrimų.

Šiuo atveju buvo taip, kad vyras pasimaudė jūroje, sušalo, nusilpo jo imuninė sistema, blogai pasijuto ir atėjo pasitikrinti. Mes jam padarėm išplėstinį tyrimą ir suradome bakteriją, kuri pas juos gyveno ilgai. Tai tokia situacija, kad kartais tų bakterijų radimas įneša aiškumo. Bet gydymas turi vykti visų partnerių vienu metu tam, kad gautume gerą gydymo rezultatą.

Ir dramos, ir tragedijos

Neseniai atėjo viena moteris, jau virš 50-ies ir pasakoja savo istoriją. Pasijuto blogai, o priežastis – sutiko savo studijų draugą ir pasimylėjo. Ji jo nekaltina, abu to norėjo, bet ką dabar su savo vyru daryti? Ką jam pasakyti? Ir tokia gaunasi drama – man, kaip gydytojui, reikia išspręsti problemą, aš neturiu tikslo, kad šeima iširtų, kad jų santykiai sugriūtų. Šiuo atveju visada stengiesi, kad viskas išsispręstų taikiai.

Šiandien skambino kitas pacientas, o jo situacija tokia. Jis išvažiavęs į užsienį, ten turėjo atsitiktinius lytinius santykius, blogai pasijuto, sugrįžo į Lietuvą ir atėjo pasitikrinti. Aišku, viską papasakojo žmonai, kas su juo atsitiko. Bet jie abu pasikalbėjo gražiai. O kaip pas juos toliau susiklostys, matysim. O ką paskui darysim? Kuris kurį užkrėtė, kurį gydysim? Pagal tyrimo rezultatą negalime pasakyti tos ligos trukmės. Idealu būtų, jei aš turėčiau atskaitos tašką, kada dariau tyrimus, kada atsirado naujas lytinis partneris. Štai tokie niuansai dažnai sugadina žmonių tarpusavio santykius.

Uždelstos ir negydomos ligos gresia nevaisingumu

Dabar prieš gerą mėnesį buvo atėjusi mergina, kuri nėščia sugrįžo iš Anglijos. Jau artėja gimdymas, atėjo pasitikrinti ir pas ją radome sifilį. Ir ką gi – reikalingas gydymas, kad liga nebūtų perduota kūdikiui. O kur tas partneris? Kas su juo bus padaryta? Lieka neatsakytas klausimas. O gydymą reikia skirti nelaukiant jokių kitų rezultatų.

Bet gali būti taip, kad grįš jis pasiilgęs, jie pasimylės ir vėl prasidės pasaka be galo. Kartais taip ir gaunasi tie ratai ir kvadratai, taigi ta patikra po gydymo mums yra labai svarbi, nes susiveda visi galai, kai matai, kad išsprendei tą problemą.

Čia kaip detektyvinėj veikloj, turi narplioti tą mazgą, kad išsiaiškintum ir galėtum paskirti gydymą, kad gautum rezultatą, kuris būtų ilgalaikis.

Deja, šioje sferoje yra ir lėtinių uždegimų, o gydymas jų yra ilgas, nuobodus ir sudėtingas. Nes visi uždegimai, įgaunantys lėtinę eigą, gali apkartinti poros gyvenimą tuo, kad gali būti sukeltas nevaisingumas.

Chlamidijos, tarkime, gali nukeliauti toliau į kiaušintakius ir sukelti mažojo dubens uždegimą, kurio pasikartojimai gali nulemti nevaisingumo išsivystymą. Tos pačios bakterijos gali turėti įtakos vyro sveikatai - sukelti prostatos uždegimus, bloginti spermos kokybę, dėl kurių gali išsivystyti nevaisingumas.

Kas yra pastovus partneris ir ar 70-ečiai dar mylisi?

Neseniai su studentais - rezidentais kalbėjomės, kas yra pastovus partneris?

Nes kartais ateina pacientas ir sako: pas mane dabar yra pastovi partnerė. Tai kiek laiko? 2 savaitės. Studentai sako – 3-6 mėnesiai. Štai taip.

Buvo atėjęs pas mane vyriškis, jam jau virš 70 metų, o rezidentai nustebę klausia: klausykit, o tie žmonės dar mylisi? Keistai tai nuskamba. Juk pagyvenę žmonės taip pat turi intymų gyvenimą, gal tik ne tokį reguliarų, intensyvų.

Buvo dar tokia istorija. Tai buvo bene vyriausias mano pacientas, jau gerokai virš 70-ies, užsikrėtęs sifiliu. Jis sako: „O ką man daryti -  dar moterų norisi, o mano babytė jau ligonis, prisileidžia mane vieną kartą per mėnesį, o man tai mažai...“ Na, ir „įšoko“ diedukas į stoties rajoną, pasigavo sifilį. Tada jam sakau, kad man reikia ir jo partnerę gydyti. Bet jis tvirtina, kad jie labai retai pasimato. Vis tiek tikrinam ir babytę, ta pyksta, kad „tas senis nežinia ką išdarinėja“. Bet vis tiek turim gydymą abiem skirti. Tokios štai istorijos...

Ko palinkėčiau pacientams

Idealu būtų, kaip mes, gydytojai, juokaujam tarpusavyje, kad vienu metu visa Lietuva išgertų vaistų ir problemų neliktų. Bet gyvenimas nestovi vietoje, žmonės keliauja, atvyksta, išvyksta, būna lytiniai santykiai. Gyvenimas tuo ir įdomus, kad jis atranda naujus kontekstus. Bet būtų idealu, jei stengtumėmės galvoti apie save ir kitus ir saugotis.  Ir šiandien ta apsaugos priemonė yra prezervatyvas. Prieš daugelį metų JAV, kai atsirado kontraceptinės tabletės ir įvyko seksualinė revoliucija, visi pamiršo prezervatyvus, nes buvo svarbu tik nepastoti, labai padaugėjo lytiniu būdu perduodamų infekcijų. O prezervatyvas juk padeda apsisaugoti nuo ligų ir nepageidaujamo nėštumo.

Pas mus irgi tas pats yra. Kaip žmonės sako: „Kas tie santykiai su prezervatyvu, nėra jokio malonumo!“ Taip, bet tas malonumas gali sukelti kažkokias pasekmes. Gerai, jeigu tos pasekmės yra išsprendžiamos ir lengvai išgydomos. Sakykim, kad ir tas pats moterų gimdos kaklelio vėžys. Šiai dienai nuo 70 iki 90 proc. gimdos kaklelio vėžio yra siejama su žmogaus papilomos virusu. O tai yra lytinių santykių metu perduodamas virusas. Bet mes nežinome, kaip jis pasielgs ateityje: ar tai moteriai jis bus, ar nebus pavojingas. Bet stebėti reikia.

Didelė dalis žmonių pačių pirmųjų santykių metu gauna žmogaus papilomos virusą ir nieko nežino ir nejaučia. O gyvenimo eigoje tą virusą žmogaus imuninė sistema pašalina iš organizmo. Jeigu tai būtų monogaminiai santykiai nuo pradžios iki pabaigos, tai būtų labai gražu ir sveikintina. Bet taip nėra. Žmonės ir skiriasi, vėl susipažįsta, ir vėl skiriasi, ieško vienas kito ir bando realizuoti save ir ir lytiniame gyvenime. Bet geriau tai darykime saugiai.