2024 11 18
Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu!
Atsisiųskite programėlę uhealth
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokamas automobilio stovėjimas – rezervuotose vietose priešais įėjimą į centrą.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
JAU GREITAI!
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
2019 09 20
Alzheimeris – progresuojanti liga, paliečianti visą šeimą
Neurologinės ligos
3 min. skaitymo
Nors kasmet vykdoma daugybė mokslinių tyrimų ir ieškoma būdų, kaip efektyviai pažaboti Alzheimerio ligą, kol kas ji vis dar nėra išgydoma ir dažnai paliečia ne tik sergantįjį, bet ir visą jo šeimą. Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Neurologijos ir psichiatrijos centro vadovės gydytojos neurologės med.dr. Vainetos Valeikienės, kovą su Alzheimeriu neretai apsunkina ir tai, jog ji pastebima per vėlai. Kalbamės su ja apie tai, kas vyksta žmogaus organizme sergant Alzheimerio liga ir į kokius požymius būtina atkreipti dėmesį.
Kas yra Alzheimeris?
Alzheimeris yra lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga. Alzheimerio liga yra viena iš dažniausiai pasitaikančių demencijos formų sulaukus vyresnio amžiaus. Jai tenka 60–70 procentų; kraujagyslinei demencijai, atsirandančiai po kraujotakos sutrikimų, – 15 procentų ir dar 15 procentų – visoms kitoms demencijoms: Lewy kūnelių, frontotemporalinei ir kitoms.
Jeigu suserga jaunesnio amžiaus žmogus – iki 65 metų, neretai ir tik perkopęs 50 metų ribą, liga greičiau progresuoja, tad išgyvenamumas trumpesnis nei tų, kurie suserga sulaukę beveik 80 metų. Jeigu susergama jaunesnio amžiaus, išgyvenamumas – 5–7 metai, vyresniems – apie 10 metų.
Kokie yra pirmieji Alzheimerio ligos simptomai?
Neretai ligos pradžia nepastebima, kartais pradeda keistis elgesys, pomėgiai:
- Buvęs aktyvus, daug bendraujantis asmuo tampa pasyvesnis, nustoja domėtis tuo, kas neseniai žadino aistrą gyventi.
- Aktyviai keliaujantis, einantis į koncertus, renginius asmuo nebetenka intereso su kuo nors bendrauti, net išeiti iš namų.
- Pradeda užmiršti nesenus įvykius, todėl kartais tai tampa priežastimi, kodėl nenori susitikti su draugais, giminaičiais.
- Jeigu susergama jaunesniame amžiuje, neretai pirmasis simptomas yra kalbos sutrikimas, pamirštami paprastų daiktų pavadinimai, trūksta žodžių, sakiniai tampa trumpi.
Neretai artimieji į tai nelabai kreipia dėmesio, nes mano, kad su amžiumi natūralu, jog siaurėja interesų ratas, iš namų nesinori išeiti ir dėl bendrai silpstančios sveikatos. Bet neretai tai jau yra Alzheimerio ligos pranašas.
Vadinasi, pagalbos į gydytojus galime kreiptis per vėlai?
Liga diagnozuojama vertinant paties paciento nusiskundimus, nors neretai jis niekuo nesiskundžia. Taip pat remiantis artimųjų išsakomais pastebėjimais. Yra atliekama galvos kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas, kraujo tyrimai, siekiant atmesti skydliaukės, kepenų, inkstų funkcijos sutrikimus, nes tai irgi gali sąlygoti atminties sutrikimus. Taip pat vertinama, ar nėra vitamino B12 deficito. Tam tikrais atvejais atliekami ir genetiniai tyrimai.
Kas vyksta žmogaus organizme, kai suserga Alzheimerio liga?
Kai susergama Alzheimerio liga, plonėja nervų skaidulos, vyksta lėtinė neurodegeneracija, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Dėl to keičiasi elgesys, prastėja atmintis – ypač naujos informacijos įsiminimas ir trumpalaikė atmintis, keičiasi interesai, apima apatija, vargina nuotaikų kaita. Ši liga dažniausiai nustatoma vyresnio ir senyvo amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko atvejų, kai Alzheimerio liga diagnozuojama ir gana jauname amžiuje.
Ar įmanoma suvaldyti, pristabdyti Alzheimerio ligą?
Nors ši lėtinė progresuojanti liga šiandien vis dar nėra išgydoma, ją vis tiek būtina gydyti tikintis, kad nors kiek sulėtės progresavimas. Labai svarbu nuolat konsultuotis su gydančiu neurologu, kad būtų įvertintas ligos progresavimas, gretutiniai simptomai. Tai svarbu ne tik sergančiajam, bet ir artimiesiems, kurie juo rūpinasi.
Artimiesiems turbūt irgi nelengva, kai brangus žmogus serga tokia liga?
Artimiesiems taip pat būna labai sunku ir dažnai iškyla dilema – slaugyti sergantįjį patiems ar ieškoti profesionalų pagalbos. Jeigu sergančiojo Alzheimerio liga artimieji tikrai žino, kad negalės slaugyti jo namuose iki paskutinės dienos ir reikės apgyvendinti slaugos įstaigoje, rekomenduojama tai padaryti kuo anksčiau, kad pacientas galėtų prisitaikyti prie naujos aplinkos.
O ar įmanoma užbėgti šiai ligai už akių?
Egzistuoja įvairių rekomendacijų, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dieta kaip profilaktika neurodegeneracinėms ligoms: valgyti daugiau jūros produktų, alyvuogių, vartoti alyvuogių aliejaus, daug šviežių daržovių. Vis dėlto moksliškai patvirtintos šios ligos profilaktikos kol kas nėra. Kasmet vykdoma labai daug klinikinių tyrimų tikintis rasti patogenezinį gydymą, suvaldyti ligos progresavimą, bet dar nėra būdo tai padaryti.
