Kas yra demencija ir kokie mitai ją lydi? Atsako neurologai

Kas yra demencija ir kokie mitai ją lydi? Atsako neurologai

Demencija (lot. dementia – „beprotystė“) – tai įgyta silpnaprotystė, klinikinis sindromas, kurį sukelia galvos smegenų liga arba galvos smegenų pažeidimas. Jis dažnai pasireiškia aukštesniųjų smegenų žievės (pažinimo) funkcijų sutrikimu – gana ryškiu, kad sutrikdytų kasdienę veiklą. Demencija – vienas pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimų, kurį neurologija identifikavo dar XIX amžiaus pradžioje. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja neurologė med. dr. Vaineta Valeikienė pasakoja apie šios ligos simptomus, esmines priežastis, gydymą ir išsklaido dažniausius demenciją lydinčius mitus.

Demencija serga apie 10 proc. pasaulio gyventojų, ligą diagnozuoja gydytojas neurologas. Senstant žmonių populiacijai, sergančiųjų skaičius sparčiai auga. Demencijos paplitimas priklauso nuo amžiaus (pagal H. J. Naurath), pavyzdžiui, 60–64 m. amžiaus grupėje sergamumas demencija siekia iki 1 proc. visos populiacijos, o 90+ m. – 30–47 proc.

Demencijos simptomai ir požymiai            

Kaip žinoti, ar žmogui jau prasidėjo demencija, ar tai tik amžėjimo išraiška? Pirmieji šios ligos simptomai, pasak gydytojos neurologės, gali būti nepastebimi, juk, laikui bėgant, kinta asmens interesai, žmogus tarsi riboja save. Kartais jam nesinori bendrauti vien todėl, kad pradeda strigti kalba, kalbant pametamos mintys, reikia ilgiau pagalvoti, kad galėtų tęsti mintį ir pan. Kartais tampa sunkiau orientuotis nepažįstamoje aplinkoje, todėl atsiranda baimė išeiti iš namų, ypač į nepažįstamas vietas.

„Visada reikia prisiminti, kad senatvė – natūralus procesas, o ne liga. Seniems žmonėms būdingi tam tikri charakterio ypatumai: sutrinka savęs vertinimas, kamuoja įvairios abejonės, baimės (vienatvės, bejėgiškumo), nuskurdimo jausmas, silpsta domėjimasis išoriniu pasauliu, naujovėmis, jiems viskas nepatinka, tampa irzlūs“, – vardijo med. dr. V. Valeikienė.

Jeigu vyresnis šeimos narys tampa piktas, kartais net agresyvus, tai ne visada būdinga demencijai, reikia nepamiršti, kad ir kitos neurologinės ligos, tokios kaip depresija ar pasireiškiančios lėtiniu skausmu, taip pat gali keisti žmogaus charakterį, didinti dirglumą. Senyvi žmonės tampa smulkmeniški, šykštūs, konservatyvūs. Jų nuotaika dažnai būna prasta, sutrinka miegas.

Sergant senatvine demencija sutrinka atmintis, mąstymas, orientacija, dėmesys, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba, protavimas.

Kodėl diagnozuojant Alzheimerio ligą ar kitas demencijas taikomas diagnostikos algoritmas? Pasak neurologės, taip yra todėl, kad atminties sutrikimai galimi ir esant kepenų, inkstų, skydliaukės veiklos sutrikimui, vitamino B12 trūkumui – taip pat galima demencijos simptomatika, bet, pakoregavus minėtų organų funkciją, neretai demencija išnyksta. Tad labai svarbu, kad šeimos gydytojas ir gydytojas specialistas, neurologas, įtardami ligą, atliktų reikiamus tyrimus ir patvirtintų diagnozę ankstyvose ligos stadijose.

Gydytoja neurologė išskyrė keletą pagrindinių demencijos simptomų grupių:

• Kognityviniai (pažintinių funkcijų) sutrikimai: atminties, kalbos, vizualinio-erdvinio suvokimo bei įgūdžių.
• Afektiniai sutrikimai: keičiasi nuotaika, kyla nemotyvuotas pyktis.
• Nerimas ir fobijos, kurie dažnai būna nepagrįsti.
• Miego sutrikimai: nemiga ar per didelis mieguistumas; asmuo gali užmigti bendraudamas su kitais žmonėmis.
• Neuropsichiatriniai sutrikimai: kliedesiai, haliucinacijos, delyrai.
• Asmenybės sutrikimai: keičiasi žmogaus bendravimas, nenoras bendrauti, tarsi izoliuoti save nuo aplinkos.
• Elgsenos sutrikimai: galimas ir netinkamas elgesys tam tikrose situacijose.
• Ekstrapiramidinė simptomatika: judesių sulėtėjimas, sukaustymas, traukuliai ir mioklonijos (trūkčiojimai).

Kokie yra ankstyvieji demencijos požymiai?          

Dr. V. Valeikienė pabrėžė, jog labai svarbu paciento artimiesiems atkreipti dėmesį į ankstyvuosius demencijos požymius, tokius kaip:

• trumpalaikis atminties praradimas, kuris dažnai kartojasi,
• vis sunkiau susikaupti,
• sunku atlikti įprastas kasdienes užduotis (pvz., apsipirkdamas žmogus dažnai susipainioja, ilgai galvoja ir ieško grąžos),
• sunku sekti pokalbį arba rasti tinkamą žodį,
• supainioja laiką ir vietą,
• dažni nuotaikos pokyčiai.

Dažnai tai vadinama lengvu pažinimo sutrikimu, nes simptomai nėra pakankamai sunkūs, kad būtų galima diagnozuoti demenciją. Visgi rekomenduojama atkreipti į juos dėmesį ir pasikonsultuoti su specialistais. Privatus neurologas, įprastai per 1 dieną atliks reikalingus tyrimus ir patvirtins arba paneigs diagnozę.

Kas sukelia demenciją ir kokias profilaktines priemones rekomenduoja neurologai?   

Gydytoja neurologė įvardijo dažniausiai pasitaikančias senatvinės demencijos priežastis:

• Alzheimerio liga: apie 55–70 proc. sergančiųjų šia liga turi ir demenciją.
• Galvos smegenų kraujotakos ligos sukelia kraujagyslinę demenciją. Apie 15–25 proc. pacientų ji atsiranda patyrus galvos smegenų kraujotakos sutrikimą – insultą arba kartojantis insultams pradeda vystytis praėjus 2–3 mėn. po patirto insulto.
• Lewy kūnelių liga sukelia demenciją apie 15 proc. pacientų. Demenciją kartų lydi ir parkinsonizmo reiškiniai, sulėtėjimas, sukaustymas.

Rečiau pasitaikanti senatvinės demencijos priežastis – frontotemporalinė demencija, dažniau pasireiškianti elgesio ir kalbos sutrikimu. Jeigu bent vienas iš tėvų sirgo demencija, tikimybė, jog ir vaikas ją paveldės, yra 25 proc.

„Pagrindinis tikslas tiriant vyresnio amžiaus žmones, vertinant tam tikrus jų charakterio, elgesio, mąstymo ypatumus – nustatyti, ar tai atitinka amžiaus normas, ar yra demencijos pradžia. Todėl itin svarbi savalaikė gydytojo neurologo konsultacija ir ištyrimas“, – pabrėžė dr. V. Valeikienė.

Gydytojai neurologai pateikia kelias rekomendacijas dėl demencijos prevencijos:

• Reguliarus fizinis aktyvumas.
• Subalansuota mityba ir dieta: Viduržemio jūros dieta, alyvuogių aliejus, jūrų gėrybės.
• Hipertenzijos, cukrinio diabeto, depresijos savalaikis ir adekvatus gydymas.
• Antsvorio vengimas.
• Rūkymo ir alkoholio atsisakymas.
• Atminties lavinimas (pvz., kryžiažodžių sprendimas).
• Bendravimas, glaudaus ryšio su artimaisiais ir draugais palaikymas.

Demencijos rūšys ir tipai           

Gydytoja neurologė dr. V. Valeikienė išvardijo kelis senatvinės demencijos tipus ir atkreipė dėmesį, jog visų demencijų eiga yra progresuojanti:

• Pirminės degeneracinės demencijos. Jas sukelia degeneracinės nervų sistemos ligos. Šiai grupei priklauso Alzheimerio liga. Pasak gydytojos, sergant Alzheimerio liga ar kita pirmine degeneracine demencija, pažinimo funkcijos lėtai (arba greitai) nuolat blogėja, liga vis progresuoja.
• Kraujagyslinės demencijos. Jas sukelia galvos smegenų kraujotakos ligos arba smegenų kraujotakos sutrikimai. Sergant kraujagysline demencija, pažintinės funkcijos blogėja pakopomis.
• Trauminė demencija vystosi po sunkių galvos traumų arba po gana dažnų mikrotraumų (pvz., boksininkams).
• Infekcinės kilmės demencijos. Jos dažniausiai vystosi po persirgtų infekcinių ligų.
• Tūrinių procesų sukeltos demencijos. Jos atsiranda esant galvos smegenų augliui ar po jų operacinio ar kito gydymo.
• Toksinės demencijos paprastai išsivysto po apsinuodijimų švinu, manganu, anglies monoksidu.
• Autoimuninių ligų sukeltos demencijos.
• Normalaus spaudimo hidrocefalija (Hakimo-Adamso liga).

„Visų demencijų eiga yra progresuojanti, tik vienos progresuoja greičiau, kitos – kiek lėčiau. Greičiausiai progresuoja fronto temporalinė demencija. Jeigu išsivystė kraujagyslinė demencija po įvykusio insulto ir jeigu kurį laiką jis nesikartos, galime tikėtis kiek lėtesnio progresavimo, – kalbėjo gydytoja neurologė. – Alzheimerio ligos demencija neretai diagnozuojama, kai asmuo ja serga kelerius metus ir jau nustatoma ne pradinėje ligos stadijoje. Mat pirmuosius požymius artimieji neretai „nurašo“ senatvei ir į gydytoją kreipiasi ligai jau esant gerokai pažengusiai.“ 

Kadangi galimos įvairios demencijos priežastys, ligą gali diagnozuoti tik gydytojas neurologas, pasitelkęs psichologą, gydytoją psichiatrą, kartais ir socialinį darbuotoją, su kuriuo daugiau bendrauja pacientas.

„Visada atliekami neurovizualiniai galvos smegenų tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, taip pat atliekami testai, siekiant įvertinti pažinimo funkcijos sutrikimą, bei laboratoriniai kraujo tyrimai“, – paaiškino „Hila“ gydytoja neurologė dr. V. Valeikienė.

Gydytojai neurologai išsklaido dažniausius mitus apie demenciją

• Demencija neišvengiama senatvėje

Atrodytų, kad senatvinė demencija yra neišvengiama ilgėjant gyvenimo trukmei, nes pagrindinis nemodifikuojamas rizikos veiksnys yra amžius. Tačiau ne visi suserga demencija pasiekę garbingą amžių. Vyresnių nei 90 m. asmenų amžiaus grupėje trečdalis neturės demencijos simptomų. Kyla klausimas – nuo ko tai priklauso?

Išskiriami ir modifikuojami rizikos veiksniai:

• žemas socioekonominis lygis,
• žemas išsilavinimas,
• nutukimas vidutiniame amžiuje,
• arterinė hipertenzija vidutiniame amžiuje,
• klausos susilpnėjimas ar ryškus klausos netekimas vidutiniame amžiuje,
• rūkymas,
• fizinis neaktyvumas,
• aukštas cholesterolio lygis,
• širdies ritmo sutrikimai – prieširdžių virpėjimas,
• cukrinis diabetas,
• depresija,
• socialinė izoliacija ir kt. (pagal Anstey et al., 2019; Livingston et al., 2020).

• Demencija visuomet paveldima

„Labai svarbu genetika, genetinė predispozicija ligai, bet demencija nėra paveldima. Kaip ir minėjau, pagrindinis rizikos veiksnys yra amžius. Jeigu jūsų tėvai ar seneliai susirgo Alzheimerio liga būdami 70–80 m., rizika susirgti demencija jums nepadidėja. Bet jeigu tėvai susirgo Alzheimerio liga dar nepasiekę 60 m., ir jums didėja rizika sirgti Alzheimerio liga. Tenka pažymėti, kad dauguma sergančių Alzheimerio liga neperduoda geno ar polinkio sirgti šia liga savo vaikams“, – pažymi gydytojas neurologė.

• Atminties sutrikimai reiškia demencijos pradžią

Nors atminties praradimas yra dažnas demencijos simptomas, ne visi atminties sutrikimai reiškia demenciją. Problemos dėl atminties gali būti normalaus amžėjimo dalis. Jei susiduriate su atminties sunkumais, bet tai netrikdo jūsų kasdienio gyvenimo, neturi įtakos gebėjimui atlikti užduočių, nėra sunku mokytis ir prisiminti naujus dalykus, tuomet tikėtina, kad tai yra su amžiumi susijęs atminties sutrikimas.

• Visi sergantys demencija yra agresyvūs

Agresija yra dažnas simptomas, galintis pasireikšti bet kurioje demencijos stadijoje. Bet tikrai ne visiems šia liga sergantiems pasireiškia agresyvumas. Sergantys demencija agresiją patiriantys žmonės gali būti sutrikę, gali nesuprasti, kas vyksta. Jie gali turėti iliuzijų ar haliucinacijų, kuriuos artimieji suvokia kaip grėsmę. Svarbu atpažinti agresyvų elgesį kaip bendravimo formą, rodančią, kad kažkas negerai, ir ženklą, jog asmeniui reikia papildomos pagalbos.

Pagalba sergant demencija        

Gydytoja neurologė pažymi, jog, pasirenkant gydymo taktiką ir suteikiant pagalbą sergančiajam, svarbūs keli aspektai:

• Tinkamai diagnozuoti psichikos sutrikimą (nerimo, afektinį, psichozinį, elgesio).
• Ištirti paciento somatinę ir neurologinę būklę, nes ir skydliaukės, kepenų, inkstų veiklos sutrikimas gali sąlygoti demencijos simptomatiką (kaip ir vitaminų B12, B1 trūkumas).
• Nustatyti demencijos etiologiją ir sutrikimo stadiją.
• Skirti tik būtiniausius vaistus, atsižvelgus į jų sąveiką.

„Svarbu parinkti tokį psichotropinį vaistą, kurio indikacijų spektras būtų platesnis, pvz.: miego, nerimo ir elgesio sutrikimų gydymas, o šalutinių reiškinių rizika mažesnė. Taip pat svarbu, kad vaistas nepablogintų kognityvinių funkcijų. Pacientams visada patariu konsultuotis su gydytoju specialistu“, – kalbėjo med. dr. V. Valeikienė.

Kaip padėti sau?             

Kadangi liga progresuoja, nėra vienos priežasties, kuri gali sąlygoti ligos vystymąsi, tačiau labai svarbu propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Gydytojai neurologai rekomenduoja:

• Viduržemio jūros dietą,
• alyvuogių aliejų,
• raudonąjį vyną,
• streso kontrolę,
• reguliarų fizinį aktyvumą,
• tarpusavio bendravimą,
• aktyvią socialinę ir protinę veiklą (susitikimus su bendraminčiais, kryžiažodžių sprendimą ir kt.),
• kraujagyslinių rizikos veiksnių korekciją (kraujospūdžio korekcija).

Kaip padėti artimajam? 

„Jeigu nutiko taip, kad turime slaugyti artimąjį, sergantį demencija, neretai kyla klausimas, kas labiau pavargsta – sergantysis ar jį slaugantis asmuo. Deja, didesnis krūvis, emocinė įtampa užgula slaugančiojo pečius, todėl labai svarbu psichologo pagalba šeimai, slaugančiojo reabilitacija, dienos centrai sergančiajam ir užimtumo terapija“, – pabrėžė gydytoja neurologė med. dr. V. Valeikienė.

Neurologija – viena svarbiausių medicinos šakų „Hila“ centre. Čia dirba profesionalūs gydytojai neurologai ir kiti reikalingi specialistai, kurie kasdien pasiruošę suteikti visą reikiamą pagalbą pacientams ir jų šeimos nariams.

Čia greitai ir be eilių diagnozuojama ir gydoma demencija bei kitos neurologinės ligos, suteikiamos reabilitacinės ir kitos svarbios priemonės, siekiant palengvinti sergančiojo gyvenimą.