2021 09 20
Kuo migrena skiriasi nuo paprasto galvos skausmo?
Neurologinės ligos
3 min. skaitymo
Eglė Dagienė, manodaktaras.lt
Migrena Lietuvoje serga apie 10–12 procentų žmonių. Lyginant su vyrais, moterys ja skundžiasi dažniau (santykiu 4:1). Tačiau, pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos neurologės dr. Vainetos Valeikienės, ne dažnas besiskundžiantis galvos skausmais skuba kreiptis pagalbos.
„JAV mokslininkų duomenimis, tik 15 proc. migrena sergančių kreipėsi į neurologą, o 2 proc. į galvos skausmų specialistą. Tik maždaug pusę pacientų, sergančių migrena, pasako gydytojui, kad patiria galvos skausmus. Kodėl? Nes vieni pacientai mano, kad tik veltui sugaiš laiką. Kitų manymu, gydytojas nevertina, jog migrena yra rimta problema, todėl negausiantys reikiamos pagalbos. Na o treti įsitikinę, kad gydytojai neturi žinių apie migrenos gydymą“, – pasakoja neurologė.
Tiksli diagnozė, anot gydytojos, labai priklauso nuo kruopščiai surinktos anamnezės ir yra raktas į sėkmingą galvos skausmo gydymą.
Kaip atskirti paprastą galvos skausmą nuo migreninio?
Visus galvos skausmus, neurologės teigimu, sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes: pirminius ir antrinius.
- Pirminiams, arba idiopatiniams, galvos skausmams priskiriama migrena, įtampos tipo galvos skausmas, klasterinis galvos skausmas (stiprūs, vienpusiai galvos skausmo priepuoliai, pasireiškiantys serijomis – klasteriais).
- Antrinius galvos skausmus sukelia įvairios kitos priežastys, pvz., organinė-struktūrinė galvos smegenų patologija (pvz., hemoragija, navikas, neuroinfekcijos, galvos traumos).
„Migrena – idiopatinis galvos skausmas, dažnai vienpusis, pulsuojantis, stiprėjantis fizinio krūvio metu, gali būti vidutinio stiprumo ar stiprus, lydimas pykinimo, vėmimo, šviesos ir triukšmo baimės“, – aiškina gydytoja.
Migrenos simptomatika gali būti įvairialypė: nuotaikos ir elgesio pokyčiai, dirglumas, irzlumas, sumažėjęs darbingumas ir kiti simptomai gali varginti prieš prasidedant priepuoliui. Po priepuolio gali būti dar kelias dienas besitęsiantis nuovargis, išsekimas, sumažėjęs darbingumas.
Tad kaip atskirti migreninį galvos skausmą nuo kitos kilmės galvos skausmų? Tai, anot neurologės, gali diagnozuoti tik tos srities specialistas. Tad apklausiant ligonį gydytojui būtina išsiaiškinti specifinius kriterijus, kurie nulems galvos skausmo rūšį bei gydymo priemones.
Pagrindiniai kriterijai:
- Galvos skausmo lokalizacija
- Galvos skausmo plitimas
- Galvos skausmo pobūdis ir stiprumas
- Galvos skausmo trukmė, dažnumas
- Asocijuotieji simptomai (pykinimas, vėmimas, fotofobija ir fonofobija)
- Provokuojantys veiksniai
- Galvos skausmo eiga
- Taikyto gydymo efektyvumas
Kokios dažniausiai pasitaikančios migrenos priežastys? Ar migrena paveldima?
„Neretai konsultacijos metu pacientai klausia, ar migrena paveldima. Taip, jeigu mamai buvo migrena, tikėtina, kad ligą gali paveldėti ir vaikai. Pirmos eilės giminaičiai, sergantys migrena su aura, turi keturis kartus didesnę riziką perduoti ligą savo vaikams“, – tikina gydytoja.
Migrena gali būti su aura ar be auros, vestibulinė migrena. Migrenos aura – tai vizualiniai, sensoriniai ar motoriniai fenomenai, lydimi galvos skausmo.
Kas provokuoja priepuolį?
- MAISTAS: kava, šokoladas, sūris, raudonas vynas
- IŠORINIAI FAKTORIAI: triukšmas, ryški šviesa, pasyvus rūkymas, atmosferos slėgio pasikeitimai
- PSICHOLOGINIAI FAKTORIAI: stresas, hormoniniai pasikeitimai, miego sutrikimai, nuovargis
Migrena įvairiais gyvenimo tarpsniais, anot dr. V. Valeikienės, gali pasireikšti skirtingo dažnio, intensyvumo priepuoliais, neretai būna laikotarpis, kada priepuoliai labai reti, neintensyvūs.
„Kartais pasiekiamas ir kelių metų laikotarpis, kada nesikartoja priepuoliai. Kai kuriems pacientams migrenos priepuoliai, trunkantys kelias paras, lydimi pykinimo, vėmimo, vargina ir kas savaitę. Nors kiekvienas, patiriantis galvos skausmus, stengiasi įvertinti, kas provokuoja priepuolį, ir jeigu tai modifikuojamas faktorius, jeigu skausmo priepuolį provokuoja tam tikri maisto produktai, galima ligą ir suvaldyti. Bet neretai tai nebūna viena priežastis, ir skausmo epizodas būna sąlygotas sudėtingų procesų“, – paaiškina neurologė.
Kokios yra naujausios tendencijos, gydymo būdai ar profilaktinės priemonės padėti migrena sergančiam žmogui?
Pasak gydytojos, yra skiriamas migrenos priepuolio ir profilaktinis gydymas. Migrenos priepuolis dažniausiai gydomas nespecifiniais vaistais: analgetikais, vaistais nuo uždegimo, kombinuotais preparatais, specifiniais vaistais – triptanais. Profilaktinio medikamentinio migrenos gydymo metu naudojami beta blokatoriai (propronololis), antidepresantai (amitriptilinas) ir priešepilepsiniai (topiromatas).
„Gali būti taikomas ir neuromoduliacinis migrenos gydymas. Tam tikslui naudojami neinvaziniai portatyviniai aparatai, kuriuos pacientas saugiai gali naudoti namuose ar savo darbo aplinkoje. Tai gali būti skiriamas papildomai su kita medikamentine terapija, kai jos veiksmingumas nepakankamas, arba kaip monoterapija, kai medikamentinė profilaktika yra blogai toleruojama ar pacientas nenori medikamentinio gydymo, ar kontraindikuotina (pvz., nėštumo metu). Išorinė trišakio nervo stimuliacija yra vienintelis Lietuvoje naudojamas neuromoduliacijos būdas“, – pasakojo neurologė dr. V. Valeikienė.
Šiuo metu jau yra taikomas modernus profilaktinis migrenos gydymas, todėl patiriantiems galvos skausmus rekomenduojama kreiptis į gydytoją neurologą, kad jis profesionaliai įvertintų ir nustatytų tikslią diagnozę, skirtų reikiamą tiek profilaktinį, tiek paties priepuolio gydymą.
„Todėl labai svarbu, kad pacientas, patiriantis galvos skausmus, būtų nukreiptas neurologo–galvos skausmų specialisto konsultacijai, svarbu, kad ir pacientas atvyktų pas specialistą, tikėdamas, kad gydytojas iš tiesų supranta, kad migrena yra liga, ženkliai trikdanti gyvenimo kokybę ir gali padėti tai išspręsti“, – paaiškino gydytoja neurologė.