Neurologijos gydytojai apie Parkinsono ligą: ką svarbu žinoti?

Neurologijos gydytojai apie Parkinsono ligą: ką svarbu žinoti?      

Parkinsono liga – lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga, dėl kurios atsiranda judėjimo, pusiausvyros, miego, psichikos sutrikimų bei kitų sveikatos problemų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per pastaruosius 25 metus sergamumas šia liga padvigubėjo. Kokios priežastys tai lemia, kaip atpažinti ankstyvuosius Parkinsono ligos simptomus, koks yra jos gydymas ir prevencinės priemonės – apie tai pasakoja „Hila“ gydytoja neurologė med. dr. Vaineta Valeikienė bei kineziterapeutas Karolis Tuska.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1,5 tūkst. naujų Parkinsono ligos atvejų. PSO teigimu, liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus asmenims (55+ m.), tačiau ja gali sirgti ir jaunesni žmonės. Kaip pastebima, vyrai – dažniau nei moterys.

Pasak gydytojos neurologės, jei Parkinsono liga nepradedama laiku gydyti, paciento gyvenimo trukmė sutrumpėja maždaug šešeriais metais. Tad itin svarbu ligą diagnozuoti ir gydyti, nors sulig amžiumi gyvenimo kokybė po truputį vis tiek prastėja, gydytojas neurologas gali padėti atitolinti staigų ligos progresavimą.

Parkinsono ligos priežastys ir rizikos veiksniai           

Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip Parkinsono liga, išsivysto vykstant pokyčiams žmogaus smegenyse. Tikslios priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau išskiriami keli veiksniai, galintys daryti įtaką šios ligos atsiradimui.

• Mažas dopamino kiekis

Parkinsono ligos simptomai dažniausiai atsiranda dėl per mažo arba mažėjančio neuromediatoriaus – dopamino (taip atsitinka, kai smegenyse žūsta dopaminą gaminančios ląstelės). Pasak neurologės, dopaminas atlieka svarbų vaidmenį siunčiant pranešimus į smegenų dalį, kuri kontroliuoja judesius ir koordinaciją.

• Mažas noradrenalino kiekis

Parkinsono liga taip pat gali būti susijusi su nervų galūnėlių, kurios gamina kitą neuromediatorių – noradrenaliną, pažeidimu. Esant sumažėjusiam noradrenalino kiekiui, gali atsirasti tokie simptomai kaip judesių sąstingis, nestabili laikysena, drebulys, nerimas, dėmesio sutelkimo sunkumai.

• Genetiniai veiksniai

Mokslininkai yra nustatę kelių genų pokyčius, kurie gali būti susiję su Parkinsono liga, bet visgi nelaiko jos paveldima liga. Genetiniai veiksniai lemia tik 10 proc. atvejų, daugiausia tiems asmenims, kuriems liga prasideda anksti.

Riziką susirgti Parkinsono liga gali didinti šie veiksniai:

• Patirta galvos smegenų trauma.
• Toksinų poveikis (pvz., pesticidų, tirpiklių, metalų ir kitų teršalų).
• Vyrai turi 50 proc. didesnę tikimybę susirgti šia liga nei moterys.
• Amžius. Liga dažnai pasireiškia asmenims nuo 55–60 m.
• Kai kurie vaistai gali sukelti parkinsonizmą, kai žmogui pasireiškia drebulys ir kiti simptomai, tačiau jis neserga Parkinsono liga.

Parkinsono simptomai, arba kokių neurologinių sutrikimų negalima ignoruoti?          

Neurologė med. dr. V. Valeikienė atkreipė dėmesį, kad Parkinsono ligos simptomai paprastai vystosi palaipsniui ir pačioje ligos pradžioje būna lengvi. Tačiau jų išsivystymo eiliškumas ir sunkumas kiekvienam žmogui skiriasi.

Pagrindiniai Parkinsono ligos simptomai gali būti skirstomi į motorinius ir nemotorinius.

Motoriniai simptomai

• Drebulys: paprastai prasideda nuo rankos ar plaštakos; dažniau pasireiškia, kai galūnė yra atsipalaidavusi ir ilsisi.
• Judesių lėtumas (bradikinezija): fiziniai judesiai yra daug lėtesni nei įprastai, dėl to gali būti sunku atlikti kasdienius darbus; būdinga lėta, šlubčiojanti eisena labai mažais žingsneliais.
• Raumenų sustingimas (rigidiškumas): raumenų sustingimas ir įtampa, dėl kurių gali būti sunku judėti; gali atsirasti skausmingų raumenų spazmų (distonija).
• Pusiausvyros sutrikimai: dėl jų pacientas gali dažniau pargriūti ir susižeisti.

 Šiuos pagrindinius simptomus gydytojas neurologas neretai vadina tiesiog parkinsonizmu.

Nemotoriniai simptomai

• Uoslės praradimas (anosmija): kartais pasireiškia daug anksčiau nei atsiranda kiti ligai būdingi požymiai.
• Nervinis skausmas: deginimo pojūtis, šaltis arba galūnių tirpimas.
• Šlapinimosi problemos arba nevalingas šlapimo nelaikymas naktį.
• Vidurių užkietėjimas.
• Galvos svaigimas, neryškus matymas ar alpulys (dėl staigaus kraujospūdžio sumažėjimo).
• Pernelyg didelis prakaitavimas (hiperhidrozė).
• Rijimo sutrikimai (disfagija).
• Miego sutrikimai (nemiga).

Kognityviniai ir psichikos simptomai

• Depresija.
• Nerimas.
• Nedideli atminties sutrikimai.
• Demencijos požymiai - tai grupė simptomų, įskaitant sunkesnius atminties sutrikimus, asmenybės pokyčius, regos haliucinacijas, tikėjimą nebūtais dalykais.

„Sulėtėjusi, sunkiai suprantama kalba, atminties sutrikimai gali apsunkinti sergančiųjų socialinius ryšius ir pokalbius su artimaisiais. Dėl to neretai pradedama vengti bendravimo, riboti anksčiau mėgstamas veiklas, dėl judėjimo sutrikimų, bijodami susižeisti sergantieji dažnai neišeina iš namų. Taip žmogus po truputį tampa vis vienišesnis“, – kalbėjo med. dr. V. Valeikienė.

Parkinsono ligos eiga ir stadijos

Parkinsono liga vystosi palaipsniui, išskiriamos kelios Parkinsono ligos stadijos. Pasak gydytojos neurologės, ankstyvoji stadija, trunkanti pirmuosius 4 metus, pasireiškia nedideliu tremoru (drebuliu) bei vos juntamu kūno sukaustymu, tačiau kasdienė veikla ir judėjimas nesukelia didesnių iššūkių.

Ligai pamažu progresuojant, maždaug po 4–10 metų pereinama į vidutinio sunkumo stadiją. Tuomet paciento judesiai tampa lėti ir riboti, tremoras padažnėja, prisideda ir lengvi pusiausvyros arba kiti neurologiniai sutrikimai.

„Liga sergant ilgiau nei 10 metų, prasideda vėlyvoji Parkinsono ligos stadija. Pacientas didžiąją dalį laiko būna neaktyvus, patiria kalbėjimo ir laikysenos sutrikimų, todėl slauga tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Ilgainiui pacientas tampa prikaustytas prie lovos ar neįgaliojo vežimėlio“, – sakė med. dr. V. Valeikienė.

Parkinsono ligos diagnostika ir gydymas   

Parkinsono ligos diagnozė – klinikinė. Ligą diagnozuoja gydytojas neurologas, įvertinęs paciento nusiskundimus, objektyvius duomenis, diferencinei diagnostikai skiria neurovizualinius tyrimus: magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) arba kompiuterinę tomografiją (KT).

Parkinsono ligos gydymas yra kompleksinis – pacientui gali būti taikomas tiek individualizuotas medikamentinis, tiek chirurginis gydymas, taip pat fizinės bei kognityvinės, vestibulinės reabilitacijos priemonės, komplikacijų prevencija.

Nemedikamentinis Parkinsono ligos gydymas

Sergantiems Parkinsono liga naudinga psichoterapija, fiziniai pratimai ir kineziterapija. „Hila“ kineziterapeutas Karolis Tuska sako, kad sergantiesiems iššūkiu tampa net paprasčiausių judesių atlikimas, pvz., stovėjimas suglaustomis kojomis ar ėjimas dedant pėdą už pėdos.

Remiantis užsienio šalyse atliktomis studijomis, pasak kineziterapeuto, virtualios realybės panaudojimas Parkinsono liga sergančių pacientų reabilitacijoje padeda efektyviau stiprinti dėl ligos prarandamas motorines funkcijas. Vestibulinė reabilitacija virtualioje realybėje leidžia treniruoti žmogaus pusiausvyrą ir koordinaciją nestabilioje, tačiau tuo pat metu visiškai saugioje aplinkoje.

 

„Lavinant pusiausvyrą, svarbu kaip įmanoma labiau įdarbinti raumenis, todėl taikant simuliacijų įrangą pacientui uždedami virtualios realybės akiniai, jis pastatomas ant judančios platformos, ant kurios stengiasi išsilaikyti. Tokie pratimai itin naudingi Parkinsono liga sergantiems žmonėms, nes padeda kūnui adaptuotis prie pokyčių ir sulėtina besivystančius koordinacijos simptomus“, – kalbėjo kineziterapeutas K. Tuska.

Pasak kineziterapeuto, siekiant tikslesnių judesių, užsiimama akių ir galvos koordinacijos pratimais bei įvairiausiomis užduotimis, naudojant nestabilią, minkštą platformą, kamuolius. Didelis dėmesys kreipiamas į stipriausiai pasireiškusius galvos, akių, viršutinių ir apatinių galūnių koordinacijos sutrikimus.

Medikamentinis Parkinsono ligos gydymas

Neurologė dr. V. Valeikienė atkreipė dėmesį, jog Parkinsono ligos pradžioje taikomas medikamentinis gydymas: skiriami 1 ar 2 grupių medikamentai, o ligai progresuojant pridedama ir kitų grupių medikamentų.

„Nė vienas, sergantis Parkinsono liga, nenugyvens gyvenimo be levodopos preparatų, bet jais nepradedame gydyti tik diagnozuotos Parkinsono ligos. Šie preparatai pridedami ligai progresuojant. Neretai reikalingi ir antidepresantai, nes Parkinsono ligą dažnai lydi ir depresija“, – sakė gydytoja neurologė.

Parkinsono ligos gydymas yra kompleksinis. Pažengusi liga neretai gydoma ir 4 grupių medikamentais. Gydymas tęsiamas visą gyvenimą.

„Pacientai neretai klausia, kiek tų dėžučių vaistų jam teks išgerti, kad pasveiktų. Noriu priminti, jog tai – progresuojanti liga, tad gydymas tęsiamas ilgą laiką. Labai svarbu akcentuoti pacientui, kurie vaistai turi būti geriami prieš valgį, o kurie – po jo. Labai svarbu ir dieną vartoti vaistus tinkamu laiku, kaip skirta gydytojo, nepraleidžiant vaistų dozių“, – paminėjo dr. V. Valeikienė.

Chirurginis Parkinsono ligos gydymas                    

Ligai progresuojant, atsiradus gydymo komplikacijų, taikomas ir chirurginis gydymas. Pacientą konsultuota gydytojas neurochirurgas ir sprendžia, kurį chirurginio gydymo metodą galima pritaikyti.

Pasak neurologės, jeigu jau ligos pradžioje vyrauja labai stiprus, kasdienę veiklą trikdantis tremoras, toks pacientas iškart nukreipiamas pas neurochirurgą. Mat, anot gydytojos, galimas ir chirurginis gydymas, siekiant jau ligos pradžioje kontroliuoti šį nemalonų simptomą.

Gyvenimas sergant Parkinsono liga, iššūkiai ir pagalba sergantiems            

Nors sustabdyti Parkinsono ligą beveik neįmanoma, svarbu atminti, jog kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai, socialinis aktyvumas, bendravimas su likimo draugais bei medicininė reabilitacija gali palengvinti esamus simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę.

Subalansuota mityba

Vaisiai, daržovės ir grūdinės kultūros, mityba, kurioje gausu skaidulų, pakankamas vandens kiekio vartojimas gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo, kuris dažnai pasitaiko sergant Parkinsono liga. Patariama atsisakyti alkoholio, nes jis gali turėti neigiamos įtakos vartojant vaistus, t. y. gali pablogėti pusiausvyra, mąstymas.

Fizinis aktyvumas

Mankšta gali sulėtinti Parkinsono ligos progresavimą ir padėti išlaikyti judrumą, laikyseną bei gyvenimo kokybę. Fiziniai pratimai taip pat gali sumažinti depresiją ir nerimą.

Specialistų komanda, kurią neretai sudaro šeimos gydytojas, neurologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, logopedas, gali rekomenduoti pratimų programą ir kitas strategijas, padedančias pacientui susidoroti su iškilusiais iššūkiais.

Gydytojų neurologų patarimai ligos prevencijai         

Yra keletas būdų, kaip galima sumažinti Parkinsono ligos riziką:

Reguliari mankšta

Tai gali padėti sumažinti riziką susirgti Parkinsono liga, taip pat pagerinti simptomus ir gyvenimo kokybę tiems, kuriems ši liga jau diagnozuota. Naudinga kasdien vaikščioti, užsiimti joga ir kt. Reguliari mankšta gali padėti pagerinti pusiausvyrą ir koordinaciją.

Sveika mityba

Sveika ir subalansuota mityba yra svarbi bendrai sveikatai ir gali padėti sumažinti riziką susirgti Parkinsono liga. Patariama valgyti:

• vaisių ir daržovių, nes tai yra puikus antioksidantų, kurie gali padėti apsisaugoti nuo ląstelių pažeidimų, šaltinis,
• žuvį, nes ji yra omega-3 riebalų rūgščių, kurios apsaugo nuo neuronų žūties, šaltinis,
• vengti perdirbtos mėsos, nes joje yra daug sočiųjų riebalų,
• vartoti vitaminą D,
• vengti kofeino.

Toksinų vengimas

Manoma, jog pesticidai ir kitos cheminės medžiagos susijusios su padidėjusia šios ligos rizika, todėl patartina kiek įmanoma vengti šių medžiagų poveikio. Be to, tabako rūkymas taip pat siejamas su padidėjusia rizika susirgti Parkinsono liga.

Streso valdymas

Ryšys tarp streso ir Parkinsono ligos nėra iki galo nustatytas, tačiau viena iš teorijų teigia, kad stresas gali sukelti pokyčius smegenyse, todėl jos tampa jautresnės neurodegeneracinėms ligoms, tokioms kaip ši.

Pakankamas miegas

Yra tam tikrų įrodymų, kad pakankamas kokybiškas miegas gali padėti sumažinti riziką susirgti Parkinsono liga. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad nemiga sergantys žmonės turėjo didesnę tikimybę susirgti Parkinsono liga nei tie, kurie šios problemos neturėjo.

Privati neurologijos klinika – tiksli Parkinsono ligos diagnostika ir kompleksinis gydymas  

Neurologija – viena labiausiai plėtojamų medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ paslaugų, šiais metais įdiegusių naujovę – inovatyvią virtualios realybės ir judesio simuliacijos sistemą.

„Virtualis“, padedančią ištirti ir įvertinti žmogaus propriorecepcinę, vizualinę ir vestibulinę sistemas, pagal rezultatus skirti individualiai pritaikytą gydymą ir treniruoti sistemas, kurios yra silpniausios, tarp jų ir Parkinsono ligą.

„Hila“ Neurologijos centre dirba didelę darbo patirtį turintys gydytojai neurologai, kurie visus norinčius konsultuoja tiek įvairių neurologinių ligų prevencijos klausimais, tiek jas diagnozuoja bei gydo, skiria reikiamus tyrimus, o esant poreikiui – nukreipia pas kitus gydytojus specialistus. Vienas iš privalumų, kodėl verta rinktis privatų gydytoją neurologą, – nereikia laukti eilėse, o turėdamas 30 min. konsultacijos neurologas gali kiekvienam pacientui skirti individualų dėmesį.