Vargina įsisenėjęs galvos skausmas?

Gabrielė Grinkaitė, delfi.lt

Galvos skausmą dažnai priimame kaip įprastą gyvenimo dalį. Tačiau, kai jis pradeda varginti vis dažniau, pradedame kelti klausimus, ar tai tikrai įprasta ir normalu. O galbūt – tai pirmas rimtos ligos simptomas? Apie galvos skausmą, ką jis gali reikšti, ir kada dėl jo būtina kreiptis į gydytojus, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja neurologė Ingrida Šitkauskienė.

Galvos skausmą suprantame kaip itin nemalonų, kartais net kankinantį jausmą. Tačiau kas tuo metu, kai skauda galvą, vyksta smegenyse? Pasak gydytojos, galvos skausmo kilmė gali būti labai įvairi, todėl galvos skausmo atsiradimo mechanizmai taip pat yra skirtingi.

„Bet kokiu atveju skausmo pojūtį suvokiame per smegenyse esančią skausmą suvokiančią sistemą, kuri jungia ne vieną smegenų sritį. Jei kalbėtume apie migrenos priepuolio sukeltą skausmą, tuomet smegenyse, veikiant skausmo mechanizmą paleidžiančiam trigeriui, išsivysto sudėtinga įvairių smegenų struktūrų disfunkcija, sukelianti trigeminovaskulinės sistemos aktyvaciją, smegenų kraujagyslių išsiplėtimą, skausmo mediatorių išsiskyrimą bei skausmą suvokiančios sistemos aktyvavimą“, – pasakojo I. Šitkauskienė.

Su kuo susijęs galvos skausmas?

Jei galvos skausmas nesusijęs su aiškia priežastimi, ir pasireiškia kaip pagrindinis susirgimo požymis, jis vadinamas pirminiu, tokiems galvos skausmams priskiriami migrenos, įtampos tipo ar klasteriniai galvos skausmai. Migrena be abejonės yra dažniausiai patiriamas pirminis galvos skausmas.

Galvos skausmas gali būti tiek staiga įvykusios katastrofos smegenyse indikatorius, tiek lėtinio susirgimo požymis. Jei galvos skausmas yra kito pagrindinio susirgimo požymis, jis vadinamas antriniu. Tokį galvos skausmą gali sukelti smegenų audinio pabrinkimas – edema, smegenų dangalų dirginimas, smegenų kraujagyslių ligos. Antriniai galvos skausmai pasireiškia sergant infekciniu smegenų ir jų dangalų uždegimu, autoimuniniais vaskulitais, smegenų venų tromboze, įvykus smegenų aneurizmos ar kitokios malformacijos plyšimui, traumai, sergant smegenų navikais, kitais susirgimais.

Ar tiesa, kad ir pagal galvos skausmo vietą galima pasakyti skausmo priežastį?

„Vertinant galvos skausmo charakteristikas, labai svarbi visuma – skausmo pobūdis, eiga, pasireiškimo dažnis, be abejonės, ir vieta, lydintys simptomai, trukmė. Nėra vieno absoliutaus požymio, leidžiančio teigti, kad štai, mes turime pacientą sergantį migrena, o šis serga įtampos tipo galvos skausmu. Sergant migrena, galvos skausmas dažniau pasireiškia smilkininėje srityje, tačiau neretai būna pakaušio srities migreninis skausmas, šiam skausmui taip pat būdingas pulsavimas, aiškus sustiprėjimas fizinės veiklos metu, jis dažniau vienpusis, tokį skausmą lydi šviesos bei garsų baimė, pykinimas, vėmimas. Tuo metu įtampos tipo galvos skausmas yra abipusis, spaudžiančio maudžiančio pobūdžio, svyruojantis dienos bėgyje, dažniausiai lokalizuotas abipus smilkiniuose“, – pasakojo gydytoja neurologė.

Kada kreiptis į gydytojus?

Galvą dažniau ar rečiau skauda kone kiekvienam, todėl gana sunku nuspręsti, kada jau reikia kreiptis į gydytojus. Pasak pašnekovės, tokius pavojingus simptomus gydytojai vadina „raudonosiomis vėliavėlėmis“.

„Tikrai reikėtų pacientui ar jo artimiesiems susirūpinti ir skubiai kreiptis pagalbos, jei skausmas atsirado staiga – žaibinis intensyvus skausmas, atsiradęs ramybėje ar po fizinės veiklos, toks galvos skausmas gali būti susijęs su smegenų kraujagyslės plyšimu, kraujo išsiliejimu smegenyse, taip pat derėtų skubiai atlikti tyrimus, jei tai yra naujai atsiradęs intensyvus galvos skausmas, jei galvos skausmą lydi tokie požymiai kaip karščiavimas, orientacijos ar sąmonės sutrikimas, įvairūs neurologiniai simptomai – regos sutrikimas, raumenų jėgos, kalbos sutrikimas. Vertėtų susirūpinti, jei galvos skausmas stiprėja, jei jis keičiasi nuo kūno padėties. Šie simptomai gali būti išties rimto galvos smegenų susirgimo priežastis“, – sakė I. Šitkauskienė.

Vaistai nuo skausmo gali sukelti lėtinį skausmą

Kartais žmonės labai bijo vaistų nuo skausmo – baiminamasi, kad jie smarkiai pakenks kepenims, skrandžiui ar kitiems organams. Tad geriau pasirenka kentėti, nei išgerti tabletę. I. Šitkauskienė pabrėžia, kad vaistų nuo skausmo vartojimas turi būti racionalus ir, geriausia, jei vaistus paskiria gydytojas, įvertinęs galvos skausmų pobūdį, atlikęs išsamų ištyrimą, žinodamas paciento gretutinius susirgimus.

Įdomu tai, kad patys vaistai nuo galvos skausmo gali sukelti galvos skausmą.

„Ilgalaikis ir dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas ne tik gali turėti neigiamos įtakos virškinamojo trakto sistemai, didinti trombozių riziką, bet ir sukelti savarankišką susirgimą – ilgalaikio vaistų vartojimo sukeltą galvos skausmą. Šiuo atveju dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas jau pats sukelia kitos kilmės galvos skausmą, nei pacientas gydėsi iki tol“, – pasakojo gydytoja.

Tokiu atveju tenka skirti kompleksinį ilgalaikį gydymą, siekiant nutraukti vaistų nuo skausmo vartojimą. Gydytojos teigimu, dažnai pasikartojantys tokių pirminių galvos skausmų kaip migrena priepuoliai gydomi ne tik pačio galvos skausmo priepuolio metu, bet ir profilaktiškai.

Padėti sau galime ir be vaistų

Pasak gydytojos I. Šitkauskienės, jei galvos skausmas nesunkus, jis gali praeiti savaime, taip pat galime padėti sau ir be vaistų.

„Nesunkaus epizodinio galvos skausmo atvejais kartais tiesiog padeda poilsis, miegas, rami aplinka, stresą sukeliančių veiksnių vengimas. Rytų medicinos specialistai taip pat nurodo tam tikrus akupunktūrinius taškus, kuriuos stimuliuojant galime palengvinti galvos skausmą. Migrenos sukeltų galvos skausmų prevencijai svarbi gyvensenos stiliaus korekcija – mitybos, fizinio aktyvumo, miego režimo, darbo krūvio reguliavimas, streso valdymas, įtampos tipo galvos skausmams turi reikšmės laikysenos korekcija, specialios mankštos, masažai“, – sakė gydytoja neurologė.

Be to, pastebėtas teigiamas ryšys su tokių maisto papildų kaip omega-3 riebiosios rūgštys, vitaminas D vartojimu. Svarbu vartoti pakankamai skysčių, nedaryti didelių pertraukų tarp valgių, vengti persivalgymo, nepiktnaudžiauti kofeino turinčiais gėrimais, alkoholiu, vengti natrio gliutamato turinčių prieskonių, aspartamo, perdirbto maisto.

Viena iš dažniausių skausmo priežasčių – migrena

Pasak gydytojos, norint nustatyti galvos skausmų kilmę, pirmiausia labai svarbu išsiaiškinti galvos skausmo ypatumus, įvertinti objektyvius kitus požymius paciento apžiūros metu. Tai leidžia gydytojui įtarti antrinius galvos skausmus.

„Atlikus išsamų ištyrimą, dažniausiai galvos skausmų priežastis tampa aiški, tačiau, jei susiduriame su užsitęsusiais pirminiais galvos skausmais, kurių gydymas nesėkmingas, svarbu iš naujo įvertinti galvos skausmo charakteristikas, atlikti pakartotinius tyrimus, nukreipti galvos skausmų specialistui, pagalvoti apie retesnius susirgimus, tokius kaip smegenų skysčio slėgio patologija, retesnius pirminius galvos skausmus, tokius kaip lėtinis klasterinis galvos skausmas, besitęsianti hemikranija, naujai atsiradęs kasdienis galvos skausmas“, – sakė I. Šitkauskienė.

Migrena yra dažniausias pirminius galvos skausmus sukeliantis susirgimas – apie 60 proc. tarp pirminių galvos skausmų, antroje vietoje yra įtampos tipo galvos skausmai.

Migrenos paplitimas yra nemažas – ja serga apie 15 proc. populiacijos. Migrena dažnesnė moterims, šis susirgimas taip pat turi genetinę predispoziciją. Tai reiškia, kad paveldimas tam tikras galvos smegenų skausminės sistemos jaudrumo sutrikimas, todėl neretai, jei šeimoje migrena serga mama, ja gali sirgti ir jos vaikai – tiek sūnūs, tiek dukros. Migrena gali pasireikšti vos keliais galvos skausmų priepuoliais per dešimtmečius arba tapti kasdieniu gyvenimo palydovu reikšmingai sutrikdančiu socialinį gyvenimą. Pasak gydytojos, dažni galvos skausmai sąlygoja ne tik paciento sveikatos, bet ir socialinio gyvenimo sutrikimą. 26,5 proc. pacientų, sergančių sunkiai gydoma migrena, patiria vidutinį arba sunkų kasdienės veiklos apribojimą, 26 proc. nustatomas nuotaikos sutrikimas – padidintas nerimas arba depresija.

Jei pacientas, sergantis migrena, patiria 4 ir daugiau galvos skausmų epizodų per mėnesį, jei galvos skausmas sukelia reikšmingą negalią, nors ir kartojasi rečiau, jei kartu nustatomas ilgalaikio vaistų vartojimo sukeltas galvos skausmas, skiriamas profilaktinis gydymas.

„Tokią sunkiai gydomą migreną vadiname rezistentiška ir refrakterine, abiem šioms sunkiai gydomos migrenos formoms būdingi požymiai yra bent 8 sekinančio galvos skausmo dienos per atitinkamai 3 arba 6 mėnesius, 3-jų arba visų profilaktinių vaistų neveiksmingumas, šias sunkiai gydomų migrenų rūšis dažnai lydi ir ilgalaikio vaistų nuo skausmo vartojimo sukeltas galvos skausmas“, – pasakojo gydytoja. Profilaktinis gydymas skiriamas, jei migrenos epizodų skaičius viršija daugiau 4 per mėnesį, arba pasireiškia retesni, tačiau ilgai užtrunkantys, sekinantys, reikšmingai kasdienę veiklą trikdantys priepuoliai. Profilaktinio gydymo tikslas yra sumažinti migrenos priepuolių dažnį, trukmę, sunkumą, padidinti atsaką į priepuolio gydymui skiriamus vaistus, sumažinti socialinio gyvenimo sutrikdymą. Statistika rodo, kad 93 proc. pacientų, sergančių sunkiai gydoma migrena, turi sutrikdytą jų kasdienę, darbinę ir laisvalaikio veiklą. Sunkiai gydoma migrena sergantys pacientai priversti praleisti apie 22 proc. darbo laiko per metus.

Gydant migrenos sukeltus skausmus, svarbu ir paciento gera savijauta, ir visuomenės bei sveikatos priežiūros išlaidų kaštai – sunkiai gydoma migrena sergantys dažniau lankosi pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, dažniau hospitalizuojami, dažniau lankosi pas specialistus, jiems dažniau kartojami tyrimai. Profilaktiniam gydymui skiriami įvairių grupių medikamentai – tricikliai antidepresantai, beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, anti-CGRP vaistai, kai kurie vaistai nuo epilepsijos, Ona botulino A toksinas.

Gydytojas nusprendžia, koks vaistas bus labiausiai tinkamas konkrečiam pacientui, neretai profilaktinį gydymą pacientams tenka skirti ilgą laiką, todėl ypač svarbu, kad tokie vaistai būtų gerai toleruojami, nesukeltų pašalinių reiškinių. Pastaraisiais metais vis dažniau profilaktiniam gydymui taikomi su kalcitonino genu susijusio peptido antikūniai, nes jų vartojimas nėra kasdienis, jie pasižymi daug mažesniu pašalinių reiškinių dažniu, veiksmingai sugeba retinti migrenos epizodų dažnį. Šiai vaistų grupei priskiriami erenumabas, fremanezumabas, galkanezumabas.

Ne mažiau svarbus pačio migrenos priepuolio gydymas, jam kontroliuoti gali būti skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo, triptanai, šių dviejų vaistų grupių kombinacijos, vaistai, mažinantys pykinimą.