Kas lemia antsvorį – genai ar aplinka?

Nutukimo gydymas

2 min. skaitymo

Nutukimo, antsvorio problema nėra nauja. Randama net akmens amžiaus figūrėlių, kuriose pavaizduotas nutukęs žmogus. Žinoma, senovėje žmonėms nutukimas nebuvo labai aktuali problema – genai, lemiantys antsvorį, nebuvo labai paplitę, aplinkoje nebuvo maisto pertekliaus, greičiau stoka. Vos vienas kitas žmogus turėjo didesnį svorį. Gyvenant tokiomis sąlygomis, kai maisto gaunama ne nuolat, gyvybiškai svarbus buvo gebėjimas kaupti riebalus.

Dabar atvirkščiai – genai, skatinantys kaupti riebalus, plinta ir vis daugiau žmonių jų turi, o kartu gyvename aplinkoje, kurioje gausu maisto ir labai mažai reikia judėti. Nors gebėjimas kaupti riebalus reikalingas ir šiandien, deja, kartais tai virsta sunkia liga.

Genai

Yra labai daug genų, kurių veikla lemia apetitą, svorį, jo reguliavimą. Vienas jų – FTO genas. Jis skatina riebalų kūne kaupimąsi ir saugo, kad jų nemažėtų. Žmonės, turintys šį geną, mieliau valgo kaloringą maistą, vaisiai ir daržovės nėra jų mėgstamiausi produktai.

Genai taip pat lemia, kad valgymas yra daugiau „automatinis“ ir nėra visiškai sąmoningai paties žmogaus kontroliuojamas. Energijos eikvojimas irgi yra „automatinis“. Tiek žmonių, tiek gyvūnų organizmai turi ypatingą gebėjimą palaikyti nuolatinę kūno masę – jei valgoma daugiau, daugiau judama, pagreitėja medžiagų apykaita, sumažėja apetitas. Jei valgoma mažiau, judesiai lėtėja, judama mažiau, padidėja apetitas. Jei organizmai nemokėtų taip puikiai reguliuoti svorio, jo pokytis būtų labai didelis.

Pavyzdžiui, gaunant vos 1 procentu daugiau energijos nei sunaudojama (o tai tik papildomos 17–25 kcal per dieną – papildomi 1–2 šaukšteliai cukraus), vidutiniškai per 30 metų svoris padidėtų 30 kg. Svorio reguliavimo sistemos dėka net ir papildomos 300 kcal per dieną dar nesukelia svorio didėjimo. Deja, ši sistema veikia netobulai. Veikiant įvairiems aplinkos veiksniams, svoris yra toks, koks yra.

Aplinkos įtaka

Ne tik didelis maisto kiekis ar mažas fizinis aktyvumas lemia mūsų svorį. Svarbu ir tai, kaip maitinasi besilaukianti mama. Tiek per mažo, tiek per didelio svorio naujagimiai turi didesnę riziką ateityje nutukti.

Persirgta adenovirusinė infekcija irgi gali lemti didesnį svorį. Šis virusas skatina atsirasti daugiau riebalų ląstelių, taigi ir daugiau vietos kauptis riebalams.

Svoris didėja ir dėl streso, miego stokos. Netgi kartą neišsimiegojus pakinta apetitas – jis padidėja. Svoriui įtakos turi ir žarnyno bakterijų sudėtis.

Jei gyvenime išbandėte daug dietų, ypač jei jų laikėtės būdami jauni, su antsvoriu kovoti bus sunku.
O labiausiai svorį lemia daug kaloringo maisto, persivalgymai ir judėjimo stoka.

Nepaisant to, kad nutukimas yra labai sudėtinga liga, atsiradusi dėl daugelio priežasčių, visuomenėje nutukęs žmogus vis dar yra smerkiamas kaip bevalis. Ko gero, nė vieną kitą ligą gydant tiek daug atsakomybės netenka pačiam žmogui – čia jis pats pasirenka, kaip gydytis.

Vis dėlto koks yra ar bus žmogaus svoris, lemia ir genai, ir aplinka. Netgi neturinčio nutukimo geno žmogaus, jei jis suvalgys daugiau maisto nei išeikvos energijos, svoris didės. Tuo tarpu ir turintis nutukimo geną žmogus gali likti normalaus svorio. Genai lemia tai, kad kai kuriems antsvorio turintiems žmonėms sumažinti svorį bus kur kas sunkiau nei kitiems – galbūt reikės daugiau laiko, gal daugiau pastangų, gal visai kitokio gydymo būdo.

Mes negalime pakeisti savo genų, gimimo svorio, bet kai ką pakeisti ir pagerinti savo sveikatą vis dėlto galime.