Lieknėjimas ir nutukimo gydymas, arba būdai, kaip numesti svorio. I dalis

Nutukimo gydymas

5 min. skaitymo

Badas ir nepakankama mityba buvo didžiausios grėsmės žmonijai iki pat XX a. vidurio, kol XXI a. pradžioje paaiškėjo, kad situacija apvirto aukštyn kojomis: socialiai ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse daugiausia žmonių nužudo nuolatinis persivalgymas ir nutukimas. Tai pasaulinis efektas, kurį sukėlė pramoninė revoliucija, prasidėjusi XIX a. antrojoje puseje. Dėl technologinio ir socialinio progreso maistas tapo lengviau prieinamas ir pigesnis. Darbe žmogui reikia vis mažiau judėti, fizinį aktyvumą keičia nuolatinis stresas, kuris dažniausiai slopinamas valgymu ir persivalgymu. Dėl transporto išvystymo ir buities mechanizacijos, automatizacijos ir laisvalaikio perkėlimo į televizijos ar kibernetinę erdvę žmonių fizinis aktyvumas net laisvalaikiu sumažėja iki minimumo. Viso to pasekmė – antsvoris ir nutukimas.

Šiandien jau nesiginčijama, kad antsvoris ir nutukimas yra didžiausia turtingų šalių sveikatos rykštė, pridaranti kur kas daugiau žalos nei, tarkim, rūkymas. Kad būti nutukusiam yra blogai, visuomenei ne naujiena. Bet tai, kaip jis žaloja, kiek daug negalių sukelia, žino ne kiekvienas.

Anksčiau žudė badas, dabar – persivalgymas

Nutukimą drąsiai galime vadinti didžiausiu ankstyvos mirties rizikos veiksniu ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kokia yra ir Lietuva.

Miokardo infarktas, insultas, storosios žarnos ir krūties vėžys yra didžiosios žmonių dalies mirties priežastis. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė.

Ligos ir negalavimai, kuriuos dažniausiai sukelia antsvoris ir nutukimas:

Antrojo tipo diabetas, arba suaugusiųjų cukraligė.

JAV medicinos studentus moko, kad jei žmogus 30 metų turėjo pastebimą antsvorį, tikimybė, jog jis susirgs cukralige, yra 50 proc., t. y. suserga kas antras, ir kuo toliau, tuo labiau ši tikimybė didėja. Dėl diabeto prasideda širdies ir kraujagyslių ligos, o šios gali sukelti apakimą, impotenciją, inkstų nepakankamumą, galūnių amputaciją.

Hiperlipidemija, populiariai vadinama padidėjusiu cholesteroliu.

Ji sukelia kraujagyslių aterosklerozę, kuri yra pagrindinė miokardo infarkto, padidėjusio arterinio kraujospūdžio, smegenų infarkto (liaudiškai dažnai vadinamo insultu) bei kraujagyslinės demencijos (senatvinės silpnaprotystės) kaltininkė.

Hipoventiliacinis sindromas ir obstrukcinė apnėja.

Šis negalavimas pasireiškia specifiniu kvėpavimu ir knarkimu miegant. Tai simptomai, išduodantys, kad tokie individai miegodami negauna pakankamai deguonies ir organizmas naktį negali pailsėti, todėl nuolat alinamas deguonies stygio.

Klubų, kelių ir čiurnų sąnarių problemos.

Didžiąją jų dalį sukelia antsvoris, o išspręsti dažniausiai gali sąnario protezavimo operacijos. Tą patį galima pasakyti ir apie juosmens stuburkaulio osteoartritą, diskų išvaržas, kurie pasireiškia populiariai vadinamu radikulitu, juosmens skausmu, pereinančiu į sėdmenis ir koją bei kojos tirpimu ir nejautra ar nusilpimu, o vėliau ir negalėjimu vaikščioti. Nieko nuostabaus, juk antsvorio poveikis toks pat, lyg nuolat nešiotum ant pečių smėlio maišą.

Onkologinės ligos.

Nutukimas yra didelis rizikos veiksnys susirgti storosios žarnos, krūtų, kiaušidžių ir endometriumo (tam tikru gimdos) bei stemplės vėžiu. Todėl ypač aktualu normalų svorį turėti tiems, kurių giminėje kas nors sirgo minėtomis onkologinėmis ligomis. Galimai ir kitos vėžinės ligos gali būti susijusios su nutukimu, bet aukščiau išvardytų ryšys jau nustatytas.

Nutukimas dažnai sukelia gastroesofagealinį refliuksą ir hiatalinės išvaržos bei apatinio stemplės trečdalio vėžį. Šios ligos paprastai pasireiškia rėmeniu (žmonės dar dažnai vadina padidėjusiu rūgštingumu).

Moterų šlapimo nelaikymas ir nevaisingumas.

Juos taip pat gali sukelti nutukimas.

Psichikos ligos.

Nepamirškime nutukimo sukeliamų psichologinių ir psichiatrinių problemų, tokių kaip bulimija, anoreksija, emocinis persivalgymas, žema savivertė, depresija ir kt.

Paprasto sprendimo nėra

Antsvorio ir nutukimo problema yra labai skaudi ir aktuali. Tai patvirtina gausybė kasdien pristatomų produktų ar reklamų, siūlančių greitai sulieknėti. Tokios žinutės mus atakuoja laikraščių ir žurnalų puslapiuose, interneto portaluose ir televizijoje, parduotuvių vitrinose, ant prekių pakuočių ir net kasos čekių bei kitose, kartais pačiose netikėčiausiose vietose.

Atkreipkite dėmesį, kad kiekvieną dieną populiariausių portalų sveikatos ar sveikos gyvensenos skiltyse yra ne vienas straipsnis apie superdietas ir supervaisius, daržoves ar produktus, papildus, pratimų sistemas, sensacingus mokslo atradimus, kurie tuoj išspręs nutukimo problemą.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro chirurgas Tomas Manelis

Televizija irgi neatsilieka: daktaras Ozas supažindina su naujomis dietomis arba liekninančiais maisto produktais. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad minėtų šaltinių teiginiai yra klaidinantys, nors Džono Hopkinso universiteto mokslininkai išanalizavo daktaro Ozo teiginių mokslinį pagrįstumą ir apie 80 proc. jų pripažino nepagrįstais. Tiesiog noriu atkrepti dėmesį, kad medijos ir verslo aktyvumas ir kartu didėjantis nutukusių žmonių, o pastaraisiais metais ir vaikų skaičius rodo, jog paprastas, greitas ir pigus sprendimas antsvoriui ir nutukimui įveikti iki šiol nerastas.

Nuolatinis persivalgymas – kaip priklausomybė

Tad kodėl ši problema tokia opi? Greičiausiai tai susiję su jos kompleksiškumu arba sprendimo paradoksalumu. Dabartinėmis sąlygomis nutukimas dažniausiai išsivysto dėl per didelio maisto suvartojimo (valgymo) ir nepakankamo jo sudeginimo (fizinio aktyvumo).

Reikia pastebėti, kad, užsiimant protine veikla, sudeginama labai nedaug kalorijų. Negalime pamiršti ir šiuolaikiniame gyvenime padidėjusio streso. Jo nevaldant, kyla didelis apetitas, todėl persivalgoma.

Nuolatinį persivalgymą ir jo pasekmę nutukimą galima palyginti su tokiomis priklausomybėmis kaip narkomanija, toksikomanija ar alkoholizmas. Tačiau pastarąsias sukeliančios medžiagos tėra žmogaus organizmui nebūtini nuodai. Iš priklausomybių gydymo praktikos žinome, kad vienintelis efektyvus būdas išgyti yra abstinencija, t. y. visiškas tų medžiagų nevartojimas. Bet mes negalime visiškai nevalgyti, nes maistas būtinas gyvybei palaikyti.

Šis paradoksas atrodo juokingas, tačiau tas, kuris yra bandęs, patvirtins, kad visiškai nevalgyti, kurį laiką badauti tikrai nėra sunku. Problema tampa beveik neišsprendžiama, kai reikia valgyti mažai arba saikingai, kaip ir, tarkim, surūkyti tik kelias cigaretes per savaitę ar išgerti pusę butelio alaus, kai anksčiau buvo surūkoma po pakelį ir išgeriama po kelis butelius kasdien, o savaitgalį ir kur kas daugiau, ir net ne alaus.

Priežastys – ir genetikoje

Dar vienas veiksnys, lemiantis problemos sudėtingumą, yra paveldimumas. Daktaras Davidas Teplica iš Čikagos, remdamasis identiškų dvynių metodologija, pagrindė savo vadinamąją genetinės predispozicijos teoriją.

Ji teigia, jog mūsų išvaizda didžiąja dalimi priklauso nuo tėvų, paveldėtų genų, šeimoje išsiugdytų mitybos įpročių ir gyvensenos, todėl susiformavusiai asmenybei be galo sunku ką nors pakeisti. Ir kuo toliau, tuo sunkiau tai padaryti.

Tačiau nutukimas nėra neįveikiama problema. Apie tai, ko reikėtų imtis ir ką pataria dietologai, – kitose straipsnio dalyse.