Lieknėjimas ir nutukimo gydymas, arba būdai, kaip numesti svorio. III dalis

Efektyviausias gydymas – chirurginis

Visada rekomenduojama pradėti gydymą nuo gyvensenos pakeitimo, net jei chirurginis gydymas yra neišvengiamas. Didesnis fizinis aktyvumas ir sveika mityba yra būtini norint sulaukti sėkmės.

Kada patariame pereiti prie chirurginio gydymo?

1. Jei pacientas savarankiškai išbandė dietas ir patyrė nesėkmę.

2. Jaučia, kad gyvensenai pakeisti neužteks valios.

3. Reikia greito ir pastebimo rezultato.

4. Kai siekiama tik estetiškai ar vizualiai patobulinti kūną.

5. Kai pacientas jau numetė svorio ir reikia koreguoti odos perteklių.

6. Kai pageidaujama ne tik numesti svorio, bet ir pagerinti išvaizdą.

7. Kai pacientas yra liguistai nutukęs.

8. Kai pacientas yra nutukęs ir serga ligomis, kurias sukelia arba jų eiga pablogėja dėl nutukimo.

Išvardytais atvejais galima iškart pereiti prie chirurginio gydymo, kuris, beje, yra efektyviausias. Jo sėkmės tikimybė yra 60–85 proc.

Neinvaziniai būdai kovojant su antsvoriu ir nutukimu

Farmakologinis. Šiuo metu gydymui naudojami trijų grupių vaistai, kurie skiriami kaip papildomos gyvensenos pakeitimo priemonės. Seniausi iš jų spartina medžiagų apykaitą (tarkim, kofeinas). Antroje preparatų grupėje yra lėtinantys maisto pasisavinimą ar sutrikdantys jo metabolizaciją. Treti mažina alkio jausmą (šie jau aprobuoti Lietuvoje).

Kriolipolizė (riebalų „nušaldymas“). Jei pacientas nenori kankintis keisdamas gyvenseną ar, kaip sakoma, „atsitrenkė į sieną“ (svoris nustojo kristi, nors ir laikosi dietos bei sportuoja), jei svoris pakankamai nukrito, bet liko nepageidaujamų riebalų sankaupų, dažniausiai ant pilvo, juosmens, klubų, šlaunų, kojų, o vyrams – ant krūtinės, galima tuos riebalus „nušaldyti“. Tai – vadinamoji kriolipolizė, palyginti naujas metodas, kurio efektyvumas jau įrodytas. Jo esmė – riebalų ląstelių turinio pašalinimas šalčiu. Metodo pranašumai: neinvazinis, todėl saugus ir neskausmingas, nereikia nuskausminimo ar narkozės, neilgai trunka, santykinai nebrangus. Trūkumai: rezultatai gali skirtis, gali prireikti ne vienos procedūros, nustojus laikytis sveikos gyvensenos, riebalų sankaupos grįžta. Be to, jei buvo ištirpdyta didelė riebalų sankaupa, lieka didesnė perteklinės odos klostė nei po liposakcijos (riebalų nusiurbimo).

Liposakcija (riebalų nusiurbimas) yra mažai invazinis, bet operacinis būdas riebalams iš poodžio pašalinti. Jo pranašumai – galima nusiurbti riebalus iš didelės dalies poodžio, pasitelkus naujas technikas iš riebalų suformuoti „raumenis“ arba pakeisti jų formą. Po nusiurbimo poodyje pažeidžiamos riebalų ląstelės, susidaro randai, todėl riebalinis audinys toje vietoje atsinaujina kur kas sunkiau, palyginti su jų „šaldymu“. Dėl poodinio randėjimo oda virš nusiurbtos zonos susitraukia labiau nei šaldant, be to, galima daryti papildomus kanalus, kurie dar labiau įtempia laisvą odą. Tokiu principu net galima truputį pakelti krūtis. Nusiurbtus riebalus galima perkelti į kitas reikiamas vietas. Tokie atvejai – krūties atkūrimas po dalinės krūties pašalinimo operacijos dėl gerybinio ar piktybinio auglio, krūtų ir sėdmenų didinimas, celiulito gydymas, veido ir ypač lūpų jauninimas bei putlinimas. Trūkumai – tai yra operacija, todėl taikoma vietinė, bet dažniau bendroji nejautra, lieka nedidelių randelių nuo pjūvių, per kuriuos kišami instrumentai, yra pooperacinis periodas, tikėtinas nedidelis pooperacinis skausmas, gali atsirasti mėlynių. Šios procedūros kaina yra didesnė, be to, kartais nepavyksta išvengti odos nukarimo.

Pilvo plastinės operacijos būna įvairios apimties. Jų tikslas – pašalinti odos perteklių ir dalį poodinių riebalų, juos tiesiog išpjaunant arba nusiurbiant liposakcijos būdu. Šios procedūros metu galima pašalinti išvaržas ir pastangrinti ištemptą pilvo sieną. Šis būdas pagerina išorinį pilvo kontūrą, sumažina pilvo tūrį (gali pagreitinti sotumo jausmą). Procedūros metu pašalinamos strijos (augimo ar nutukimo, nėštumo randai) bei apendektomijos, išvaržų ir Cezario pjūvio randai.

Tai labiausiai pilvą atjauninanti procedūra, po kurios randas lieka pilvo apačioje, dažniausiai apatinių kelnaičių uždengiamoje vietoje. Randą galima padaryti mažiau pastebimą naudojant nuolat kintamo (angl. irregularly irregular) pjūvio techniką. Tai nemažos apimties operacija, kuriai reikia laiko ir pastangų, atitinkamai kaina yra kur kas didesnė nei liposakcijos, pooperacinis periodas ilgesnis ir skausmingesnis.

Panašiomis odos plastinėmis operacijomis galima pašalinti rankų ir šlaunų odos perteklių ir poodinį riebalinį sluoksnį, taip padailinant jų kontūrą.

Padidėjusi krūtinė vyrui sukelia ypatingų problemų, kartais trukdo toliau lieknėti sportuojant ar apkartina gyvenimą. Ši patologija vadinama ginekomastija. Jai koreguoti taikomi visi trys aukščiau minėti būdai: lipolizė, liposakcija ir plastinė chirurgija. Naudojant pastarąją, pašalinamas vyro krūties audinys kartu su dalimi poodžio riebalų ir odos pertekliumi.

Visos išvardytos procedūros gali būti kombinuojamos viena su kita.

Nuo persivalgymo stabdo „lopas“ burnoje ir balionas skrandyje

Kita operacijų grupė yra virškinamojo trakto procedūros, skirtos riebalams pašalinti ne tik iš poodžio, bet ir viso kūno audinių bei organų.

Turbūt nelabai žinoma procedūra Lietuvoje yra „lieknėjimo lopas“. Jis prisiuvamas prie liežuvio maždaug mėnesiui. Tai turbūt pigiausias būdas greitai numesti iki 10 proc. kūno masės (svorio). Šis būdas atėjo iš  Lotynų Amerikos. Ypač populiarus Brazilijoje ir Argentinoje, kur kūno grožis ir liekna figūra tapo kultu, bet taikomas ir Šiaurės Amerikoje bei Vakarų Europoje. Atliekama naudojant vietinę nejautrą.

Skrandžio baliono įkišimo procedūra. Jos esmė – specialaus baliono įkišimas į skrandį ir pripūtimas. Pilnumo jausmas skrandyje yra sudedamoji sotumo dalis, todėl po šios procedūros pacientas, suvalgęs labai nedaug maisto, pasijunta sotus. Balionas įkišamas fibrogastroskopu. Gydymą rekomenduojama nutraukti maždaug po mėnesio arba numetus 10 proc. kūno masės. Balionas yra brangus, kainuoja ir pati procedūra. Kadangi tai ne operacija, nėra pooperacinio periodo, nejaučiama skausmo. Pacientas būna darbingas jau kitą dieną.

Siekiantiems reikšmingų ir ilgalaikių pokyčių – skrandžio operacijos

Paskutinei operacijų grupei priklauso pilvo ertmės virškinamojo trakto operacijos, kurios, nepaisant sudėtingumo, yra pačios efektyviausios (pacientai gali numesti 50 proc. ir daugiau kūno masės), taip pat išgydančios arba stipriai pagerinančios daugelį straipsnio pradžioje minėtų ligų. Priminsiu svarbiausias: antro tipo diabetas, hiperlipidemija, padidėjęs arterinis kraujospūdis ir kt. Šias operacijas dažniausiai atliekame laparoskopiškai (per mažus pjūvelius, naudodami manipuliatorių). Tai leidžia iki minimumo sumažinti pooperacinį skausmą, sutrumpinti pooperacinį periodą, todėl dažniausiai pacientai išleidžiami namo pirmą ar antrą dieną po operacijos.

Ši operacijų grupė užtikrina dideles ar net didžiosios dalies riebalų pašalinimą iš visų organų ir audinių, ne tik iš poodžio, ir yra vienintelė rekomenduojama priemonė esant didesniam, vadinamajam liguistam arba morbidiniam nutukimui, kai reikia numesti dešimtis ar net šimtus kilogramų.

Populiariausios šioje procedūrų grupėje yra keturios operacijos:

rankovinė skrandžio rezekcija – pašalinama didžioji dalis skrandžio, iš jo suformuojamas vamzdelis, kuris jungia stemplę su žarnynu;

skrandžio apylankos operacija – laikoma auksiniu standartu nutukimui gydyti. Jos esmė – skrandis padalijamas į dvi dalis taip, kad naujo funkcionalaus skrandelio tūris telieka 30–50 ml, o žarnynas prijungiamas prie jo taip, jog didelis žarnyno segmentas, kuris pasisavina maistą, yra išjungiamas;

skrandžio ribotuvo (žiedo) operacija – žiedo, kurį galima pripūsti ir taip reguliuoti maisto praleidimą, uždėjimas ant skrandžio.

Procedūra, kai reikia numesti šimtus kilogramų, vadinasi biliopankreatine diversija su dvylikapirštės žarnos perjungimu. Operuodamas chirurgas gali varijuoti, bet dažniausiai tai yra rankovinio skrandžio pašalinimas ir didžiosios žarnyno dalies išjungimas iš maisto pasisavinimo grandinės.

Nors šios procedūros yra labai efektyvios ir iš esmės dažnai visiškai išgydančios nutukimą, jos turi ir kai kurių šalutinių poveikių. Juos būtina aptarti su nutukimą gydančiu chirurgu ir, įvertinus rizikas bei lūkesčius, pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.