2022 09 12
Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu!
Atsisiųskite programėlę uhealth
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokamas automobilio stovėjimas – rezervuotose vietose priešais įėjimą į centrą.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
JAU GREITAI!
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
2020 04 10
Rankų dezinfekavimo priemonės: kaip rasti aukso vidurį tarp apsaugos ir odos sudirgimų?
Odos ligos
4 min. skaitymo
Viena pagrindinių infekcinių ligų ir šiuo metu siaučiančio koronaviruso prevencijos priemonių – reguliarus rankų plovimas ir dezinfekavimas, apsauginių pirštinių dėvėjimas. Tačiau ne vienas spėjo pajusti, kad intensyvus rankų dezinfekavimas gali sukelti ir nemalonius odos sudirgimus, alergines reakcijas. Kodėl taip nutinka ir kaip išvengti varginančių sudirgimų, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja dermatovenerologė Jonė Šalnienė.
Kodėl būtent rankų plovimas yra viena pagrindinių užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių?
Reguliarus rankų plovimas ir dezinfekavimas tam skirtomis priemonėmis padeda apsisaugoti nuo užsikrėtimo įvairių mikroorganizmų, taip pat ir virusų sukeliamomis ligomis bei tolesnio šių mikroorganizmų platinimo. Net ir įprastomis sąlygomis rankas reikia plauti kaskart, kai yra sąlyčio su pavojingais mikroorganizmais bei jų pernešimo pavojus – pavyzdžiui, gaminant maistą, po kontakto su žmonėmis ir galimai užteršta aplinka.
Pasaulyje siaučiant koronavirusui galioja tos pačios rankų plovimo taisyklės, tik šiuo laikotarpiu jas prižiūrėti reikia kruopščiau, pagalvoti, prie ko ir kaip dažnai liečiamės, plauti su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių ir dezinfekuoti. Pasitepti drėkinamuoju kremu bent 2 kartus per dieną, o jei įmanoma – po kiekvieno plovimo.
Šiuo metu vaistinėse žmonės tiesiog graibsto rankų dezinfekavimo skysčius, tačiau jau ne vienas spėjo pastebėti, kad, pradėjus juos dažniau naudoti, rankų oda išsausėja, sudirgsta. Kodėl?
Taip nutinka todėl, kad rankų dezinfekavimo priemonių pagrindas yra įvairūs alkoholiai, dažniausiai etanolis arba izopropanolis, kurie naikina mikroorganizmus suardydami jų baltymus (suardomi lipofiliniai virusų apvalkalai, bakterijų citoplazminės membranos). Deja, intensyviai naudojant alkoholio pagrindu pagamintas priemones pažeidžiami ir raginio odos sluoksnio baltymai bei lipidai, suardomi ryšiai tarp raginio sluoksnio ląstelių.
Pasireiškia kontaktinis dermatitas, kuris gali būti iritacinis arba alerginis. Iritacinį kontaktinį dermatitą sukelia dažnas rankų plovimas (vanduo), įvairūs detergentai, dezinfekavimo priemonės, augalinės kilmės ir kitos cheminės medžiagos. Rankų oda tampa sausa, parausta, atsiranda odos įtrūkimų, gali net šlapiuoti ar kraujuoti. Būdingas niežėjimas. Taip pat gali išsivystyti alerginis kontaktinis dermatitas, kai oda įsijautrina tam tikrai medžiagai ir net nedidelis jos kiekis sukelia bėrimus.
Dažniausiai dėl šių priežasčių atsirandantiems odos sudirgimams gydyti pakanka drėkinamųjų kremų, sunkesniais atvejais – vaistų.
Ar tai reiškia, kad ilgainiui gali išsivystyti ir egzema?
Egzemos atsiradimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Turi įtakos ne tik odos būklė ir kitos odos ligos, darbas ir rankų priežiūra, bet net ir metų laikas, rankų oda labiau pažeidžiama sausu ir šaltu oru.
Dezinfekavimo skysčiai – gana agresyvi priemonė. Gal pakaktų naudoti tik vandenį ir muilą?
Kiekviena priemonė turi privalumų ir trūkumų. Dezinfekuoti rankas specialiais skysčiais yra paprasčiau ir greičiau. Taip pat pastebėta, kad jei į dezinfekuojamąją priemonę papildomai įdėta humektantų, pavyzdžiui, glicerolio / glicerino, kurie saugo rankas nuo išsausėjimo, tokios priemonės pažeidžia odą mažiau nei plovimas vandeniu su muilu. Be to, ne visada yra galimybė gauti tinkamo vandens. Taip pat dezinfekavimo priemonės, kurių pagrindas – įvairūs alkoholiai, dezinfekuoja efektyviau nei paprastas muilas (ar nealkoholinės dezinfekavimo priemonės). Tačiau kai kurie nealkoholiniai dezinfektantai, pavyzdžiui, chlorheksidinas, veikia ilgiau.
Kita vertus, ne visos rankoms skirtos dezinfekavimo priemonės suardo visus mikroorganizmus, alkoholio pagrindu sukurtos priemonės neveikia tam tikrų virusų, bakterijų sporų, pavyzdžiui, Cl. difficile, pirmuonių oocistų. Dezinfekavimo priemonės taip pat netinka, jei rankos labai purvinos. Matomus nešvarumus pirmiausia reikia nuplauti vandeniu ir muilu.
Kai kurie pastebi, kad odą dirgina ir apsauginės pirštinės.
Pirštinės kaip apsauginis barjeras taip pat padeda sumažinti riziką užsikrėsti per rankas ir paviršius plintančiomis ligomis bei pernešti mikroorganizmus. Tačiau dėl gamyboje naudojamų cheminių medžiagų jos taip pat gali sukelti kontaktinį dermatitą.
Kita vertus, apsauginių pirštinių yra įvairių: guminės, lateksinės, vinilinės, nitrilinės, neopreninės. Jos gali būti pudruotos ir nepudruotos. Geriausia pasirinkti tokias, kurias naudojant nereikia kokių nors papildomų veiksmų.
Svarbu žinoti, kad jei naudojami vazelino turintys kremai, pažeidžiamas lateksinių pirštinių vientisumas. Jei naudojamos pudruotos pirštinės ir rankos dezinfekuojamos alkoholio turinčiomis dezinfekavimo priemonėmis, pirštinėse gali atsirasti nuosėdų. Jei su pirštinėmis planuojama dirbti ilgai, ir nereikia sterilumo, galima naudoti medvilnines pirštines po apsauginėmis pirštinėmis.
Svarbu, prieš naudojantis pirštinėmis gerai nusišluostyti rankas.
Kokį rankų kremą derėtų rinktis – ko jo sudėtyje turėtų būti?
Rankų kremas turėtų apsaugoti pažeistą odos barjerą, jame turėtų būti emolientų – vazelino, ricinos aliejaus, skysto parafino, lanolino, silikono, kakavos arba sviestmedžio aliejaus, cetilo ar cetearilo alkoholio, stearino rūgšties ir/arba humektantų – glicerolio/glicerino, šlapalo, PCA (pirolidono karboksilinės rūgšties). Emolientai sustabdo vandens netekimą odoje, sudarydami plėvelę jos paviršiuje. Humektantai prisijungia vandens molekules ir sudrėkina odos raginį sluoksnį.
Jei renkamės kremus/losjonus iš slaugai skirto asortimento – tie produktai neturi malonaus kvapo, jų nedailios pakuotės, bet gal jie veikia geriau?
Svarbu pasitepti. Paprastesnius kremus, su mažiau sudėtinių dalių, rekomenduojama rinktis tiems, kuriems yra didesnė rizika išsivystyti alerginiam kontaktiniam dermatitui. Tai asmenys, kurių darbe būtina dažnai plauti rankas, taip pat tiems, kurie dirba su įvairiomis cheminėmis medžiagomis.
Ar yra koks nors gal nelabai patogus, bet užtikrintas būdas pagerinti sudirgusios rankų odos būklę, tarkim, nakčiai kuo nors ištepti ir užsidėti pirštines?
Medžiaginės pirštinės nakčiai irgi pagerina rankų būklę. Prieš tai rankas reikėtų patepti drėkinamuoju kremu.
