2020 07 10
Saulė – mūsų draugas ar priešas?
Odos ligos
3 min. skaitymo
Saulė – turbūt pats geriausias dalykas vasarą, o pasilepinti jos voniomis mėgsta dažnas. Ji pakelia nuotaiką, suteikia energijos, o organizmui padeda sintetinti vitaminą D, kurio mums visiems dažnai itin trūksta. Visgi kad ir kaip patiktų karštą vasaros dieną mėgautis saulės spinduliais jūros arba ežero pakrantėje, šiuo malonumu nereikėtų per daug piktnaudžiauti.
Nemalonūs priminimai net po daugybės metų
Labai dažnai ignoruojama tiesa, jog saulė stipriai kenkia odai ir gali sukelti rimtų, ilgalaikių padarinių. Tad mėgaujantis jos spinduliais svarbu nepamiršti apie galimas pasekmes ir periodiškai pasitikrinti odos darinius.
Ar žinojote, kad, pavyzdžiui, pigmentines dėmes lemia saulės kiekis, kurį gavote jaunystėje? Pasak gydytojos dermatovenerologės Linos Duobienės, žmonės, išgirdę, kad tai nulemta saulės, dažnai replikuoja, jog jau ilgą laiką nesidegina. Tačiau paklausus, ar mėgo tai daryti jaunystėje, visi atsako, jog kaitindavosi, kol net oda imdavo luptis: „Todėl kai tarsi iš niekur atsiranda tamsi dėmelė, žmonės išsigąsta ir skuba pas gydytoją bijodami dėl onkologinės ligos diagnozės. O čia tiesiog „išlindo“ priminimas apie jūsų pomėgį kaitintis saulėje“, – sako gydytoja L. Duobienė.
Labai svarbu – dėmesys odos apsaugai
Vis dėlto galime pasidžiaugti augančiu žmonių sąmoningumu apsaugos nuo saulės spindulių klausimu. Birželio mėnesį Medicinos diagnostikos ir gydymo centras inicijavo ir atliko internetinę apklausą. Respondentų buvo klausiama, kaip jie saugosi nuo ultravioletinių spindulių. Apklausos rezultatai atskleidė, jog vidutiniškai saulės atokaitoje praleidžiame 1–2 valandas per dieną, o odos apsauga yra gana svarbi ir labai svarbi net 80 proc. apklaustųjų.
Remiantis apklausos rezultatais, nuo neigiamo saulės poveikio dažniausiai bandoma apsisaugoti dėvint kepurę nuo saulės ar kitą galvos apdangalą. Antroje vietoje tarp apsaugos priemonių dominavo apsauginių kremų naudojimas. Kaip bebūtų gaila, apklausa atskleidė ir ne tokių džiuginančių rezultatų – daugiau nei 30 proc. apklaustųjų, leisdami laiką saulės atokaitoje, specialiai nesaugo apgamų ir kitų odos darinių.
Kaip pabrėžia gydytoja L. Duobienė, nesaugus buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose kelia didelę riziką išryškėti piktybiniams apgamams, todėl saulėje turėtume būti saikingai ir atsakingai: „Rekomenduojama vengti ultravioletinių spindulių nuo 10 val. iki 16 val. Taip pat turėtume naudoti apsauginius kremus, dėvėti galvos apdangalus ir apsauginius akinius nuo saulės“, – teigia gydytoja.
Kodėl svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją?
Gydytoja dermatovenerologė atkreipia dėmesį, jog žmonėms vizualiai sunku atskirti pigmentinę dėmę nuo apgamo ir suprasti, kada dėmelė signalizuoja apie rimtas problemas: „Kadangi apgamą nuo pigmentinės dėmės vizualiai neretai sunku atskirti, reikalinga dermatoskopija, kad naujai atsiradusį darinį įvertintų gydytojas. Taip pat kad įvertintų, kaip išsidėstęs pigmentas, kokio dydžio yra darinys, kokie jo kontūrai, ar yra asimetrija. Jeigu tai pigmentinė dėmė, pasirenkame stebėjimo strategiją“, – sako specialistė. Vis dėlto, pasak jos, jei paaiškėtų, kad odoje susiformavo piktybinis darinys, reikėtų nedelsiant imtis gydymo.
Dažniausiai nežinome, kokių spalvų ar formų apgamai turi tendenciją supiktybėti, taip pat į kokius konkrečius dalykus turėtume atkreipti dėmesį. Kaip pastebi gydytoja, piktybinis darinys gali atsirasti sveikoje odoje, gali keistis ir apgamai, todėl kartą per metus reikėtų pasikonsultuoti su specialistu, kad būtų įvertinti kūno odos dariniai.
Labai svarbu savistaba. Patys pacientai turėtų elgtis atsakingai ir, kilus menkiausiam įtarimui dėl apgamo pakitimų, kreiptis į gydytoją. Turbūt niekam nesinori, kad saulė iš geriausio draugo taptų pikčiausiu priešu.