2023 12 14
Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu!
Atsisiųskite programėlę uhealth
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.08 MRT tyrimus atliksime nuo nuo 10 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokamas automobilio stovėjimas – rezervuotose vietose priešais įėjimą į centrą.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
JAU GREITAI!
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
2020 05 25
Apklausos rezultatai atskleidė: kas antras beveik nuolat patiriame stresą
Psichologija, psichiatrija
2 min. skaitymo
Posakyje visos ligos dėl streso yra nemaža tiesos. Iš tiesų, įtemptas gyvenimo ritmas ir jo sukeliamas stresas – vieni dažniausių šiuolaikinių XXI a. žmonių palydovų ir jau ne vienerius metus įvairių sričių medicinos specialistai ragina atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą ir patiriamo streso lygį, mat stiprus ir ilgalaikis stresas veikia ne tik mūsų emocinę savijautą, bet ir fizinę sveikatą.
Š. m. gegužės mėnesį Medicinos diagnostikos ir gydymo centras iniciavo ir atliko socialinių tinklų vartotojų bei Centro naujienų prenumeratorių apklausą, kurios metu klausė, kokį poveikį patiriamas stresas daro jų fizinei savijautai. Apklausos metu paaiškėjo, kad patiriame ne tik daug streso, bet ir jo padarinius pajuntame kone visu savo kūnu.
Kas antras beveik nuolat arba labai dažnai patiria stresą
Apklausos rezultatai parodė, kad net kas antras jos dalyvis (49,9 proc.) stresą patiria labai dažnai ar net nuolatos. Dar beveik trečdalis apklaustųjų (32,5 proc.) vertina, kad stresą patiria gana dažnai ir tik mažiau nei penktadalis (17,6 proc.) mano, kad savo gyvenime stresą patiria retai ar beveik nepatiria.
Didžioji dalis apklausos dalyvių taip pat pripažįstą, kad patiriamas stresas turi įtakos ir jų fizinei savijautai. Net 56 proc. pastebi, kad vienokius ar kitokius fizinius negalavimus pajunta kaskart patirdami stresą. Apie penktadaliui (21,5 proc.) nemalonius fizinius negalavimus sukelia ilgai užsitęsęs stresas, panašiai tiek (20,3 proc.) fizinei savijautai įtakos turi itin didelis stresas.
Dėl patiriamo streso trinka miegas, virškinimas ir net blogėja odos būklė
Paklausti, kokiais fiziniais požymiais apie save išduoda patiriamas stresas, didžioji dalis (63 proc.) dalyvavusių apklausoje kaip vieną iš patiriamo streso padarinių įvardijo nemigą, 58 proc. – padažnėjusį širdies plakimą.
Kiek daugiau nei 40 proc. teigė, kad stresas turi įtakos jų apetitui ir dėl to netgi sutrinka virškinimas. Apie trečdalis (35 proc.) respondentų taip pat įvardijo ir galvos skausmą.
Beje, įdomu tai, jog beveik penktadalis apklausos dalyvių atkreipia dėmesį, jog stresas turi įtakos ir jų išvaizdai – 18 proc. dėl patiriamo streso blogėja odos būklė.
Kovoti su stresu padeda pozityvios mintys ir fizinis aktyvumas
Apklausos rezultatai atskleidė, kad didžiajai daliai anketą pildžiusių respondentų kovoti su stresu labiausiai padeda minčių nukreipimas nuo stresą keliančių rūpesčių ir užsiėmimas malonumą teikiančia fizine veikla. Taip atitinkamai elgiasi beveik 55 ir 49 proc. apklausos dalyvių. Beveik 40 proc. teigė, kad susidoroti su stresu padeda pokalbis su artimu žmogumi.
Įdomu tai, kad beveik 17 proc. – rūpesčius pamiršti padeda maistas ir pasilepinimas mėgstamu patiekalu, kiek daugiau nei 15 proc. – nukreipti mintis padeda kartojama pozityvi frazė.
Tiesa, taip pat 17 proc. sako, kad su patiriamu stresu nekovoja niekaip.
2020 m. gegužę apklausą iniciavo ir atliko Medicinos diagnostikos ir gydymo centras. Apklausoje dalyvavo 261 respondentas.
Daugiau informacijos apie neurologinę, psichiatrinę ir psichoterapinę pagalbą mūsų Centre
Susiję straipsniai
