Įvairūs kūno skausmai gali byloti ne apie fizinius sveikatos negalavimus, o apie užslėptas emocijas

Dažnai girdima, kad visos ligos pirmiausia prasideda galvoje. Ir nors šią mintį būtų galima nuleisti juokais, visgi specialistai tvirtina – mūsų kūnas ir emocijos iš tiesų yra glaudžiai susijusios. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatrė Aušra Stankūnienė pasakoja apie tai, kaip atskirti, kada vertėtų problemos ieškoti pas šeimos gydytoją ar kitą medicinos specialistą, o kada laikas praverti psichologo ar psichiatro kabineto duris.

Terminas „psichosomatika“ susideda iš dviejų graikiškų žodžių: „psyche“ – siela, „somos“ – kūnas. Juo vadinami funkciniai sutrikimai (kai žmogus jaučia simptomus, bet nėra somatinės ligos požymių), jų atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai. Trumpai tariant, galima sakyti, kad kūno ligą sukelia emocijos, kurios paprastai yra neįsisąmonintos.

„Negebėjimas įsisąmoninti jausmų ir tų jausmų ryšio su atsirandančiais simptomais vadinama aleksitimija, ir tai yra nemaža problema dirbant su šiais pacientais, – pasakoja psichiatrė Aušra Stankūnienė. – Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogus yra daugialypė biologinė sistema, kuri normaliai funkcionuoja tuomet, kai išlaikoma organizmo vidinė pusiausvyra. Biocheminių ir fiziologinių procesų pastovumas lemia, kad žmogaus kūnas ir psichika išlieka sveiki. Kai žmogus patiria daug neigiamų emocijų, vieniems vystosi psichikos sutrikimai (nerimas, nuotaikos svyravimai), o kitiems gali atsirasti psichosomatinių sutrikimų.“

Ar tikrai varginantys skrandžio skausmai reiškia tik virškinamojo trakto sutrikimus?

Paprastai žmonės, pajutę tam tikrus kūno simptomus, konsultuojasi su bendrosios praktikos gydytojais ar gydytojais specialistais, jiems atliekama daug ir įvairių tyrimų. Dažnai jokių sutrikimų nerandama. Tačiau pasitaiko atvejų, kai aptinkami vienokie ar kitokie pakitimai, kurie gali būti susiję su žmogų varginančiais simptomais. Pradedamas gydymas, kuris, deja, ne visuomet būna sėkmingas.

Pasak psichiatrės Aušros Stankūnienės, tenka sutikti klientų, kurie nudžiunga, kai po daugelio tyrimų jiems patvirtinamas koks nors somatinis sutrikimas. Pavyzdžiui, atrandama siauresnė ar perlinkusi kraujagyslė, dėl ko pasireiškia galvos svaigimas, aptinkama patologija stubure, kuria lyg ir galima paaiškinti, kodėl skauda širdies plote, ar skrandžio Helicobacter Pylori bakterija, kuria tarsi galima pateisinti virškinamojo trakto sutrikimus.

„Čia galima įžvelgti kelias problemas. Viena vertus, gydytojai neretai vadovaujasi biomedicinine ligų samprata, nes iki šiol labai trūksta vieningo požiūrio į žmogų – kūnas vis dar dažnai atskiriamas nuo psichikos. Tačiau yra ir kita problema, kai pacientas nepripažįsta, kad jo jaučiami kūno pojūčiai gali būti susiję su psichologinėmis problemomis. Tuomet įtampa tik didėja, todėl žmogus nenustoja ieškoti gydytojų, kurie galų gale rastų kokią nors jų sutrikimų somatinę priežastį.“

Psichiatrai, psichoterapeutai paprastai rekomenduoja iš pradžių pasikonsultuoti su gydytojais specialistais, atlikti reikalingus tyrimus, kad tikrai būtų atmestos galimos kūno ligos, ir tik šių ligų nepatvirtinus skiriamas konkretaus psichikos sutrikimo gydymas.

Kaip suprasti, kad skausmas nėra fizinis?

Specialistė tikina – iškart identifikuoti, kokio pobūdžio skausmą, fizinį ar psichologinį, jaučia pacientas, nėra taip lengva. Paprastai žmonių nusiskundimai būna panašūs į kokią nors somatinę ligą.

„Savo praktikoje dažniausiai susiduriu su širdies, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligas imituojančiais nusiskundimais. Skausmas širdies plote, kraujo spaudimo kilimas, dusulys, silpnumas. Pasitaiko, kad žmogus išsigąsta, jog netrukus jį ištiks infarktas. Dusulio, kąsnio gerklėje jausmas gali imituoti kvėpavimo ligas.

Skausmas skrandžio srityje, nevirškinimas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas ir panašūs simptomai imituoja virškinamojo trakto ligas. Padažnėjęs ar skausmingas šlapinimasis gali imituoti šlapinimosi funkcijos sutrikimus.

Tačiau būna labai įvairių simptomų, kurių negalima priskirti jokiai somatinei ligai. Tik atlikus tyrimus, patvirtinus, kad nėra kūno ligos, galvojama apie psichosomatinį sutrikimą, – pasakoja psichiatrė. – Reikia prisiminti, kad dažnai pacientams nėra lengva suprasti, jog fizinį sutrikimą gali sąlygoti ne kūno liga, o pasąmonė, kurioje slypi sąmoningai nesuvokiami, užslopinti jausmai. Ir kai konsultavęs gydytojas pacientui pasako, kad jis sveikas, kad jam reikėtų psichiatro ar psichoterapeuto konsultacijos, žmogus dažnai tai sutinka priešingai, eina konsultuotis pas kitą specialistą, nusivilia gydytojais, medicina. Tokiu atveju simptomai ne tik kad neišnyksta, ligos niekas neranda, bet ir dar labiau aštrina neigiamus jausmus.“ 

Vaikystės ligos yra išaugamos

Manoma, kad net trečdalis į šeimos daktarus besikreipiančių žmonių konsultuojasi ne dėl fizinio, bet dėl psichosomatinio sutrikimo.

„Manau, kad kiekvienas esame tai patyrę, – sako psichiatrė A. Stankūnienė. – Pabandykime prisiminti, ar nėra taip buvę, kad prieš egzaminą, atsakingą pokalbį, atsidūrę stresinėje situacijoje jautėme nemalonų spaudimą širdies srityje, nenorą valgyti, skausmą skrandžio srityje, laisvesnius vidurius, galvos svaigimą, gniutulo jausmą gerklėje ir pan. Jei tai yra trumpalaikė reakcija, viskas gerai. Tai net padeda mums išlaikyti blaivų mąstymą, gebėti susikaupti, mes lyg nustumiame jausmus, „atiduodame“ juos kūnui. Tačiau jei šie pojūčiai užsitęsia, kartojasi, formuojasi psichosomatiniai sutrikimai ar net psichosomatinės ligos, kurioms būdingi jau ne tik psichikos, bet ir fiziniai sutrikimai. Ir gydyti jas sunkiau, nes tenka gydyti ir kūną, ir sielą.“

Daug plačiai paplitusių ligų gali būti mišrios: tiek somatinės, tiek psichosomatinės prigimties. Pavyzdžiui, nuolatinės įtampos sukeltas arterinio kraujospūdžio padidėjimas, lydimas kitų veiksnių, gali reikšmingai padėti vystantis širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios galiausiai gali baigtis miokardo infarktu ar insultu.

„Dažnai tenka girdėti apie vaikystėje buvusius, o vėliau išaugtus astmos priepuolius arba astmos priepuolius, kurie pasireiškia žmogui asmeniškai reikšmingose stresinėse situacijose. Klientai dažnai pasakoja apie, kaip paaiškėja per pokalbį, tik streso metu pasireiškiančias virškinamojo trakto ligas: gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, opinį kolitą. Nereti ir psichologinės šlapinimosi bei lytinės funkcijos sutrikimai, dermatologinės ligos, pavyzdžiui, psoriazė, neurodermitas“, – sako specialistė.

Kam dažniausiai pasireiškia psichosomatiniai simptomai?

Trumpalaikius simptomus galime jausti kiekvienas, bet ne visiems pasireiškia sutrikimas. Anot psichiatrės, vis dažniau tenka konsultuoti žmones, kuriuos vargina psichosomatiniai simptomai. Jie labai dažnai būna pervargę, siekia sunkiai įgyvendinimų tikslų.

„Darbas po keliolika valandų per dieną, per trumpos atostogos, pavyzdžiui, po vieną, kitą dieną pridėjus prie išeiginių, atgalinio ryšio iš viršininkų stoka. Jei tikslas yra būti „geriausiam“, „padaryti idealiai“, žinoma, kad patirsime nusivylimą – būti geriausiam ir padaryti idealiai tiesiog neįmanoma, nes niekas išties nežino, kas yra tas „idealiai“ ar su kuo tą „geriausiai“ palyginti. Kai kovoti su sau išsikeltais uždaviniais nebėra jėgų, atsiranda skausmas ar kiti simptomai, imituojantys kūno ligas. Kūnas mums simbolizuoja, kad priėjome ribą, kad turime sustoti, kažką daryti kitaip“, – sako specialistė.

Psichosomatinį skausmą ar kitus simptomus gali sukelti baimė, nerimas, liūdesys, bejėgiškumas, pyktis. Šie jausmai dažnai yra neįsisąmoninti, o juos jaučiantiems žmonėms būdingas negebėjimas suvokti, suprasti savo jausmų.

Kaip sau padėti?

Deja, bet padėti sau šiuo atveju nėra taip lengva. Dažnas ne tik nesupranta, bet net ir neįsileidžia minties, kad, pavyzdžiui, galvos svaigimas gali būti susijęs ne su kūno skausmu. Psichosomatinių sutrikimų vis daugėja, o nuolatinė konkurencija darbe, visuomenėje, politinės ir ekonominės krizės bei šiuo metu šalia mūsų vykstantis karas nepagerina situacijos.

„Nors psichosomatiniais sutrikimais skundžiasi vis daugiau žmonių, jau suvokiama, kad kiekvienas turi pasirūpinti ne tik kūnu, bet ir siela. Tad gydytojo rekomendacija pasikonsultuoti su psichiatru ar psichoterapeutu vis rečiau priimama kaip įžeidimas. Psichoterapijos lankymas ir savęs pažinimas tampa vis labiau įprasta veikla.“

Padėti sau galite sureguliavę darbo ir poilsio režimą. Skirkite po 30 procentų sau, darbui ir miegui. Fizinis krūvis, sveika mityba, meditacija, relaksacija, hobis – tai priemonės, kurios taip pat gali padėti ir būti labai reikšmingos.

„Svarbu įvertinti ir santykius su artimaisiais, draugais, bendradarbiais – ar tikrai toje gyvenimo srityje yra viskas gerai, o galbūt mes tik bandome save apgauti, racionalizuodami, kad „būna dar blogiau“. Labai dažnai nutinka taip, kad daug kam, bet ne sau teikiame pirmenybę. Tačiau reikia pripažinti, kad negalėsime pasirūpinti kitais, jei tinkamai nesirūpinsime savimi, nepaisysime savo poreikių. Raskite laiko pabūti su savimi, savo jausmais. Labai svarbu kalbėti su žmonėmis, o kartais – net ir su savimi. Išsakytos mintys, jausmai sumažina įtampą, nerimą, baimes, „išlaisvina“ nuo simptomų“, – pasakojo psichiatrė Aušra Stankūnienė.