Kalėdos karantine – kaip šiemet išgyventi didžiąsias metų šventes?

Šv. Kalėdos ir Naujieji metai – kone labiausiai laukiamos šventės visame pasaulyje. Tiesa, šiemet dėl pandemijos didžiosios metų šventės bus kitokios nei anksčiau. Lietuvoje jas sutiksime sugriežtinto karantino sąlygomis, o tai reiškia, kad be didelių giminės susibūrimų, draugų ir artimųjų lankymo.

Specialistai pastebi, kad šventinis laikotarpis – ne tik vienas gražiausių metuose, bet ir daliai žmonių keliantis nemažai streso. Šiemet prie to prisidėjo ne tik nežinomybė dėl artėjančių švenčių sutikimo, bet ir nerimas dėl savo bei artimųjų sveikatos. Apie tai, kaip neprarasti šventinės nuotaikos ir didžiąsias šventes sutikti prasmingai, be nerimo, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja psichiatre Sigita Šolyte.

Kiekvieno žmogaus supratimas apie šventes – individualus

Pasak gydytojos S. Šolytės, mąstant apie šventes, visų pirma reikėtų suprasti, jog visi labai skirtingai suprantame ir interpretuojame šventes ir visiems mums jos turi skirtingą reikšmę. Pasak gydytojos, supratimą apie šventes mes atsinešėme iš savo šeimos rato ir vėliau pagal savo naujas patirtis, įžvalgas, norus, pastangas šį supratimą papildome.

„Vieni šių švenčių nešvenčia, kitiems tai – eilinis pasisėdėjimas, kai svarbiausias vaidmuo atitenka dovanoms, gausioms vaišėms, televizijai, svaigiesiems gėrimams. Kiti šioms šventėms suteikia labiau sakralinę prasmę, kur reikšminga tampa tyla, malda, įprasminama aplinka, apranga, dalinamasi tradiciškai iš kartos į kartą perduodamais šventiniais patiekalais. Atkreipę dėmesį į savo šeimas pastebėtume, kad kiekvienas iš mūsų iš jų pasiėmėme skirtingus prisiminimus ir papročius, tad šioms šventėms keliame ir skirtingus lūkesčius“, – pastebi gydytoja psichiatrė Sigita Šolytė. Tad natūralu, kad visiems skirtingi ir individualūs dalykai kels įtampą, stresą arba kaip tik priešingai, žmonės bus ramūs, nusiteikę šventiškai.

Svarbu atsakyti į klausimą, o kas man yra šventės?

2002 metais „Journal of Happiness Studies“ pasidalino tyrimu, kurio metu buvo apklausta 117 asmenų. Jų amžius svyravo nuo 18 iki 80 metų. Jie atsakinėjo į klausimus apie jų pasitenkinimą, stresą ir emocinę būklę kalėdiniu laikotarpiu. Apibendrinant gautus duomenis paaiškėjo, jog Kalėdų šventės, paremtos materialiniais dalykais, labiau kenkia žmonių gerovei, o paremtos dvasinėmis vertybėmis padeda pajusti daugiau pasitenkinimo ir džiaugsmo.

Tad mąstant apie ateinančias šventes, labai svarbu sau atvirai atsakyti į klausimą, kas man svarbu ir reikšminga per šias šventes? Pasak gydytojos, jei iš kažkur kyla vidinė įtampa, reikėtų stabtelėti ir pamąstyti, o kas visgi ją kelia? Atviras atsakymas sau pačiam, tikėtina, ir bus raktas į ramybę.

Galbūt kai kuriems atvirai sau atsakius į šį klausimą paaiškės, kad pandeminis laikotarpis nėra jau toks blogas, gal netgi priešingai – gali būti labai geras. „Juk jeigu dideli giminių susibūrimai ir asmeninių gyvenimo detalių aptarinėjimai keldavo stresą, dabar bus gana paprasta tokių susibūrimų išvengti. Arba jei didelės šventės sudarydavo nepatogumų asmenims, pradėjusiems sveikti nuo alkoholio priklausomybės ar sergantiems depresija, toks ramus laikotarpis bus puikus laisvės ir atokvėpio metas. Jis žmonėms suteiks galimybę susikurti palankią, daugiau pasitenkinimo suteikiančią aplinką“, – sako gydytoja S. Šolytė.

Per dideli lūkesčiai kelia papildomą įtampą

Pasak gydytojos S. Šolytės, priežasčių, kodėl jaučiame įtampą prieš šventes, gali būti labai daug ir kiekvienam žmogui skirtingos. Visgi tiems, kam stresą kelia siekis sukurti tobulą šventę ir su tuo susiję per dideli lūkesčiai, būtų prasminga juos sumažinti.

„Nemažai įtampos kyla dėl baimės ir per didelių lūkesčių sau bei kitiems. Taip pat noro būti ir parodyti save bei savo šeimą geresnius, darnesnius, gražesnius, sėkmingesnius, tobulesnius ir panašiai nei iš tiesų esama“, – teigia gydytoja S. Šolytė.

Labai dažnai šventiniu laikotarpiu kyla ir su finansais susijusios įtampos, kai išleidžiame daugiau, nei leidžia mūsų finansinės galimybės. Kartais įsigyjame ir nusiperkame daugiau nei galime sau leisti, nes juk reikia pasirodyti gražesniems, puošnesniems. Prie gero nepriveda ir akinančios reklamos apie didžiules nuolaidas, brangesnės dovanos nei planuota. Tai ir liekame pervertinę savo finansines galimybes, o kur dar su visu tuo susiję lūkesčiai, kad kiti tai įvertins, pastebės, pasidžiaugs. Todėl labai dažnai viena įtampa kaip grandininė reakcija vėliau provokuoja ir sukelia kitą įtampą, o tai galiausiai gali virsti stresu ar net perdegimo sindromu.

Pasak gydytojos, kai pernelyg daug reikšmės teikiame išoriniams dalykams, tampame labai priklausomi nuo išorinių aplinkybių. Tad jei visgi norime atrodyti gražesni, turime dėl to stengtis visus metus. Jei norime darnesnių santykių, turime juos puoselėti ne vieną dieną. Na, o jei norime dovanoti brangesnes dovanas, turime tai planuoti ir būti sutaupę pakankamai pinigų, kad praėjus šventiniam laikotarpiui netektų nerimauti. Per dideli lūkesčiai sau ir aplinkiniams neprisideda nei prie vidinės laimės sukūrimo, nei prie jaukumo ir šilumos atradimo. Todėl šventiniu laikotarpiu labai svarbu adekvačiai ir kritiškai įvertinti savo vidinius ir išorinius resursus, tik tada pradėti planuoti šventes.

Laikotarpis, kai svarbu pamąstyti apie save ir artimuosius

Taip pat gydytoja S. Šolytė atkreipia dėmesį į tai, kad prieš šventes ypač jaunos šeimos dažnai susiduria su konfliktine situacija, kai tenka prisitaikyti prie skirtingose šeimose vyraujančių papročių ir tradicijų. Jeigu tarpasmeniniai santykiai geri, gana greitai ir lengvai prieinama prie bendrų sutarimų. Visgi jei jie įtempti, vienareikšmiškai didesni susibūrimai su šeimomis kels įtampą ar netgi stresą ir dėl to kartais gali aplankyti jausmas „kaip svetimas tarp svetimų“.

Juk Šv. Kūčių vakaras ir Šv. Kalėdos yra šeimos šventės ir per jas atsiskleidžia mūsų santykis su savimi ir šeimos nariais bei artimaisiais. Todėl, pasak gydytojos, kalėdinis laikotarpis, kaip ir karantinas, atgręžia mus tik į save pačius, į mūsų santykius su savimi, su šeima, artimaisiais ir draugais. „Tiek karantinas, tiek šventinis laikotarpis tik sukelia didesnę galimybę labiau pasimėgauti esamu santykiu su savimi, šeimos nariais, draugais, taip pat aiškiau parodo esamus nesklandumus ar įsisenėjusias problemas. Šiuo laikotarpiu viskas tampa  tiesiog akivaizdžiau tiek mums patiems, tiek aplinkiniams. Todėl labai svarbu nekelti sau greitų uždavinių (per savaitę ar  iki švenčių), išspręsti visas problemas ir skubėti viską kuo greičiau „sutaisyti“. Geriau apgalvoti, kaip galima padėti sau, kokių santykių norime su aplinkiniais“, – dalinasi mintimis gydytoja S. Šolytė.

Svarbu prisiminti, kad šventę kuriame mes patys

Šventinis laikotarpis kiekvienam iš mūsų skirtingais metais yra ir turi būti dinamiškas. Priklausomai nuo kiekvieno žmogaus gyvenime vykstančių įvykių, šventės gali būti labai džiugios, ramios arba priešingai – liūdnos. Tad, pasak gydytojos  S. Šolytės, svarbu kiekvienam atsižvelgti į savo gyvenimo aplinkybes.

„Svarbu prisiminti, kad šventę kuriame mes patys ir pirmiausia turėtume atsigręžti į savo kasdienybę bei turimus resursus. Net ir būdami izoliuoti tikrai galime rasti būdų šventes sutikti jaukiai.“

Šiuo šventiniu laikotarpiu būtų prasminga susikoncentruoti į tai, ką žinome. Daugelio gyvenimo aplinkybių negalime numatyti, bet, pasak gydytojos S. Šolytės, šiuo neeiliniu laikotarpiu dauguma iš mūsų žino, kaip reikia elgtis, kad išliktume sveiki, ir kaip elgtis, kad apsaugotume artimuosius.  Taip pat žinome, kad šventes sutiksime pavieniui, su šeimomis, o gal mažame artimųjų rate. Čia tikslinga būti atsakingiems ir remtis viešomis rekomendacijomis.

Vis dar turime šiek tiek laiko apmąstyti, kaip norėtume praleisti šias šventes. Tad svarbu priimti situaciją tokią, kokia yra, ir, atsižvelgus į savo galimybes, elgtis kūrybiškai ir svarbiausia – atsakingai. Pasidžiaukime tuo, ką turime ir sukūrėme savo gyvenime, padėkokime už tai sau ir aplinkiniams. Pasak gydytojos S. Šolytės, labai svarbu kiekvienam atrasti vidinę ramybę ir harmoniją, pasidžiaugti tuo, kas vyksta čia ir dabar, juk greičiau ar lėčiau vis tiek viskas praeis. 

Namų darbai, siekiant „išgyventi“ pandemines Kalėdas

Gydytoja S. Šolytė siūlo prieš šventinį laikotarpį skirti šiek tiek laiko sau ir atlikti namų darbus, atsakant į kelis klausimus, padedančius apmąstyti švenčių reikšmę ir norus savo gyvenime. Tai, pasak gydytojos, šiuo itin sudėtingu laikotarpiu turėtų padėti suprasti, kas jums svarbu šventiniu laikotarpiu ir kaip tai pasiekti.

1. Aiškiai suformuokite, už ką esate dėkingas sau ir aplinkiniams, pasidalinkite tuo su jais (paskambinkite, parašykite, nusiųskite atviruką ir panašiai).
2. Susidėliokite prioritetus. Kas šiuo gyvenimo etapu jums šventiniu laikotarpiu yra svarbiausia?! Ar tai jūsų, artimųjų sveikata, maisto gausa, dovanos, dalinimasis savo jausmais ir išgyvenimais? O galbūt filmų žiūrėjimas, žaidimai, pasivaikščiojimai?
3. Suderinkite tai su realiomis galimybėmis ir savo šiuo metu turimais vidiniais ir išoriniais resursais.
4. Jei kažko nežinote, paklauskite šeimos narių arba artimųjų, draugų.
5. Kūrybiškai apgalvokite savo norų realų įgyvendinimo planą.
6. Mylėkite save kantriai, jautriai, išmintingai. Aiškiai brėžkite savo laisvės ribas, auginkite save kaip asmenybę, jei ne su savo turimais resursais, tai su artimųjų, draugų, specialistų pagalba. Būkite drąsūs ir pamatysite, kaip viskas vienu metu pradės keistis.

Svarbiausia saugumas

Visgi gydytoja psichiatrė S. Šolytė pastebi, kad išgyventi pandemines Kalėdas labiausiai padėtų tinkamas kaukių dėvėjimas, saugaus atstumo laikymasis, rankų higiena ir saviizoliacija. Tad nepamirškime, kad neeiliniais metais turime imtis neeilinių priemonių. „Linkiu visiems autentiškų švenčių, paremtų kuo realesniais lūkesčiais sau ir kitiems, sukurtų kūrybiškai iš šiuo metu kiekvieno gyvenime esamų asmeninių ir išorinių resursų. Saugokime save ir tai, ką turime brangiausio“, –visiems linki gydytoja S. Šolytė.