2024 12 12
Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu!
Atsisiųskite programėlę uhealth
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokamas automobilio stovėjimas – rezervuotose vietose priešais įėjimą į centrą.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
JAU GREITAI!
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
2024 12 18
Kodėl taip sunku laikytis naujametinių pažadų?
Psichologija, psichiatrija
4 min. skaitymo
Kiek ilgiausiai laiko esate laikęsi sau duoto Naujųjų metų pažado? JAV žurnalo „Forbes“ atliktos apklausos duomenimis, vien pernai artėjant 2024-iesiems įvairius naujametinius pažadus sau davė kas trečias respondentas. Kas antras iš jų žadėjo gerinti savo sportinę formą, o kas trečias – pagerinti sveikatą ar numesti svorio. Tiesa, kaip rodo statistika, kas penktas metų pabaigoje sau duotus pažadus apleidžia jau per pirmą naujų metų savaitę ir tik 1 iš 10 metų pabaigoje pasiekia užsibrėžtą tikslą.
Kas lemia, kad naujutėliai sportiniai bateliai lieka dulkėti spintose, o šaldytuvuose taip ir neatsiranda vietos sveikesniam maistui, kalbamės su „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichologe-psichoterapeute Gintare Dailyde.
Kodėl nepasiekiame savo tikslų?
Specialistė siūlo į šią temą pažvelgti per psichoterapijoje naudojamą schemų terapijos perspektyvą. „Schemų terapija teigia, kad mūsų elgesį veikia giliai įsišaknijusios emocinės schemos, kurios nesąmoningai daro įtaką sprendimams bei veiksmams. Tai giliai įsišakniję įsitikinimai apie save, kitus ir pasaulį, susiformuojantys dar ankstyvoje vaikystėje kaip atsakas į pasikartojančias patirtis, ypač, kai emociniai poreikiai, tokie kaip saugumas, meilė ar pripažinimas – nėra tinkamai patenkinami“, – sako specialistė.
5 emocinės schemos, trukdančios pasiekti tikslą
Sėkmingai tikslų siekiantys žmonės, anot psichologės-psichoterapeutės, dažnai turi stiprų sveiką suaugusiojo režimą, kuris leidžia racionaliai vertinti keliamus tikslus, neprarasti motyvacijos ir nepasiduoti emociniams trikdžiams, o štai patiriantiems sunkumų šioje srityje neretai „vadovauja“ ne sveikas suaugusysis, bet tam emocinės schemos ir režimai:
- Perfekcionizmas (griežtų standartų schema) – „Jei negaliu padaryti tobulai, neverta pradėti“. Pasak G. Dailydės, kai siekiama tobulumo, bet koks išsikeltų standartų neatitikimas sukelia nerimą ir užuot susidūręs su „netobulu“ rezultatu žmogus vis atidėlioja pradėti ar iš vis imtis kokios nors veiklos.
- Negebėjimo įveikti sunkumus (nekompetencijos) schema. Jai dažnai būdingi tokie pasiteisinimai kaip „Aš nesugebėsiu. Tai man per sunku“.
- Nesėkmės baimė (nesėkmės schema) – žmogus jaučia gilų įsitikinimą, jog yra nepajėgus sėkmingai atlikti užduotį. Taip linkstama užduotis vis atidėti nei patirti galimą nesėkmę.
- Vidinio kritiko režimas – jaučiamas nuolatinis spaudimas ir savikritika, kurie trukdo pradėti veikti. Baimė, kad rezultatas neatitiks vidinio kritiko lūkesčių, skatina vengti situacijų, kuriose gali pasireikšti nesėkmė. Neretai griežtas vidinio kritiko balsas ragina net nepradėti užduoties, sakydamas: „Tau vis tiek nepavyks ir visi pamatys. Neturi valios, todėl net nepradėk“.
- Vengimo režimas skatina vis atidėlioti ir nepradėti užduoties, jaučiant, kad galima nesėkmė bus pernelyg skaudi. Kai užduotis atrodo sunki, neįdomi, kyla nesąmoningas noras ją atidėti ir užsiimti kita malonesne veikla. Aktyvuojasi vaiko režimas, skatinantis impulsyviai ieškoti malonumo – užsiimti lengvesnėmis veiklomis užuot akis į akį susidūrus su iššūkiu, kas kelia ir tokius jausmus kaip nerimas ar bejėgiškumas. Deja, vengimas leidžia tik trumpam pabėgti nuo šių jausmų.
Atidėliojimas – nėra valios silpnumas
Minėtos schemos ir režimai veda prie atidėliojimo. Tiesa, pasak psichologės-psichoterapeutės G. Dailydės, atidėliojimas nėra tapatus valios ar disciplinos stokai.
„Atidėliojimas dažnai yra nevalingas procesas, kai žmogus nesąmoningai siekia apsisaugoti nuo emocinio diskomforto, kurį sukelia tam tikros schemos ir režimai. Šis elgesys nėra susijęs su valios stiprumu ar silpnumu, o veikiau su vidinėmis emocinėmis reakcijomis, kurios verčia žmogų ieškoti trumpalaikio palengvėjimo”, – atkreipia dėmesį specialistė.
Kaip psichologas gali padėti įveikti atidėliojimą ir rasti kelią į sėkmę?
G. Dailydė pasakoja, kad norint įveikti atidėliojimą, pirmiausia reikia suprasti savo emocinius mechanizmus. Supratus ir atpažinus aktyvias schemas, neproduktyvius įveikos mechanizmus, galima išmokti kelti tikslus, kurie būtų sau geranoriški, lankstūs ir paremti realiais poreikiais bei galimybėmis. Tai padėtų efektyviau susidoroti su kylančiomis užduotimis, mažintų polinkį atidėlioti ir užtikrintų ilgalaikę emocinę gerovę.
Keisti nuo ankstyvos vaikystės įsišaknijusias nesąmoningas emocines schemas nelengva užduotis, tačiau padeda psichoterapija. Jos metu psichologas-psichoterapeutas padeda:
- Atpažinti schemas ir režimus: Kokios mintys kyla, kai pradedate atidėlioti? Ar jaučiatės nepakankamai geras, bijote suklysti ar prarandate motyvaciją?
- Stiprinti sveiko suaugusiojo režimą – šis režimas moko mus prisiimti atsakomybę, tačiau būti sau pakantiems ir supratingiems.
- Ugdyti savipagalbos įgūdžius – nuo praktinių metodų iki emocijų valdymo.
Vien motyvacijos negana
Dažnai manoma, kad sėkmė priklauso tik nuo motyvacijos arba disciplinos. Aplinkoje netrūksta pavyzdžių, kuriuose pasakojama, kad sėkmės pasiekti pavyko tik užsispyrimo ir alinančio darbo dėka, tačiau, pasak G. Dailydės, schemų terapija rodo, kad reikalingas balansas.
„Motyvacija yra emocinė būsena. Ji ateina ir praeina, todėl svarbu turėti aiškias struktūras bei rutiną, kurios padėtų judėti pirmyn ir tada, kai motyvacija blėsta, o discipina negali būti pagrįsta tik bausmėmis ir spaudimu – svarbu įtraukti empatiją sau ir sveikas ribas“, – sako psichologė-psihoterapeutė.
Psichologės patarimas, kad naujametiniai pažadai virstų pasiektais rezultatais
„Prasidedantys metai – geras laikas imtis asmeninių pokyčių. Tik svarbu nebijoti pažvelgti į savo vidų ir imtis mažų, bet nuoseklių žingsnių laukiamo pokyčio link. Įsipareigokime ne tik projektuojamam rezultatui, bet ir savęs pažinimui – tai kelias į ilgalaikę sėkmę“, – sako psichologė-psichoterapeutė Gintarė Dailydė.
Svarbiausia – suprasti, kad nesėkmės įgyvendinant pažadus nėra asmeninės silpnybės įrodymas. Tai dažnai yra tik mūsų mąstymo ir vertinimo pasekmė, kurią įmanoma keisti.
Nedelskite, rūpinkitės savimi
Registruotis konsultacijaiPlačiau apie neurologijos ir psichiatrijos paslaugas ir kainas:
Susiję straipsniai
