Kineziterapeutė apie fizinę kūdikių raidą ir dažniausias tėvų daromas klaidas

„Tėvai, auginantys mažylius, iš didelės meilės neretai persistengia. Viena dažniausių klaidų yra pernelyg didelis kūdikio saugojimas, pasireiškiantis jo judėjimo ribojimu arba pastangomis atlikti viską už jį. Dėl to gali būti vėliau įgyjami motoriniai įgūdžiai, vaikui nesukuriamos sąlygos bei stimulas mokytis“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Gabrielė Gudaitė.

Kaip vystosi kūdikio fiziniai įgūdžiai?

Pirmieji gyvenimo metai – vieni svarbiausių visame žmogaus gyvenime. Per šiuos metus augame ir vystomės bene sparčiausiai – formuojamsi judėjimo, kalbos, pažinimo socialiniai-emociniai įgūdžiai. Sekant kūdikio raidą ir stebint, ar ši neatsilieka nuo priimtų normų, jos etapai skirstomi pagal amžių. Fizinę mažylio raidą galima skirti į šiuos etapus:

 1–2 mėnuo

Gulint ant pilvo mažėja fiziologinė fleksija, svorį išlaiko ant rankų ir krūtinės, geba trumpam pakelti galvytę, tačiau dar negeba išlaikyti vidurio linijoje. Gulint ant pilvo stebima daugiau liemens, rankų, kojų judesių. Mažylis geba sugriebti daiktą, įdėtą jam į ranką, bet dar negeba jo paleisti.

3 mėnuo

Šiame etape kūdikis geba išlaikyti galvą vidurio linijoje, pasukti į abi puses, stebima daugiau aktyvių galūnių judesių. Gulėdamas ant pilvo remiasi dilbiais. Suveda rankytes, deda jas į burną.

 

4–6 mėnuo

Apie 4 mėnesį gulėdamas ant nugaros mažylis pradeda siekti šone padėtų žaislų, formuojasi valingas griebimas. Apie 4,5 mėn. gulėdamas ant pilvo bando perkelti kūno svorį (viena rankyte remiasi, kita bando siekti žaislo). Gulėdamas ant nugaros bando siekti daiktų kirsdamas vidurio liniją, rankytėmis siekia kelių. 6 mėn. mažylis, gulėdamas ant pilvo, remiasi plaštakomis, visiškai atremtu delnu. Taip pat šiuo laikotarpiu, gulėdamas ant pilvo, mažylis pradeda suktis ratu aplink savo ašį į abi puses, geba vartytis nuo nugaros ant pilvo ir atgal.

7–9 mėnuo

Šiuo vystymosi etapu mažylis, gulėdamas ant nugaros, siekia pėdų, kiša jas į burną. Taip pat pradeda šliaužti. Gulėdamas ant pilvo kūdikis remiasi plaštakomis, geba sulenkti koją ir pakelti vieną ranką siekdamas žaislo. Apie 7,5 mėn. formuojasi įstrižas sėdėjimas. Sustipėja ir smulkioji motorika – mažylis daiktus ima su smiliumi ir nykščiu. Kūdikis stojasi į keturpėsčią padėtį, pradeda siūbuoti, atkelia ranką siekdamas žaislo. Maždaug nuo 8 mėn. geba laisvai sėdėti, manipuliuoti žaislais, pradeda ropoti, bando stotis prisitraukdamas rankomis.

10–12 mėnuo

Šiuo laikotarpiu mažylis stovėdamas geba perkelti svorį, eina šonu palei baldus, vėliau – palei sieną, geba pereiti nuo vieno baldo prie kito, pasisukti, savarankiškai pastovėti. Taip pat mažylis geba atsitūpti, bando stotis iš keturpėsčios padėties. Apie 12 mėn. mažylis pradeda žengti pirmuosius žingsnius, eidamas plačiai stato kojas, eina mažais žingsneliais. Maždaug 14–16 mėn. vaikas geba savarankiškai vaikščioti, eidamas sustoti, keisti kryptį.

Kada vertėtų kreiptis į specialistą?

Nors dauguma vaikų atitinka vadinamąsias fizinės raidos normas, svarbu atminti, kad kiekvienas yra individualus ir vystosi savo tempu. Vis dėlto kartais raida ima pastebimai vėluoti. Kaip žinoti, ar vaikas sveikas ir tinkamai vystosi? Reabilitacijos ir sporto medicinos centro specialistė sako, kad ieškoti pagalbos reikia tuomet, kai, atsižvelgiant į kūdikio amžių:

• naujagimio raumenų tonusas yra mažas (kūnelis suglebęs) arba didelis (kūnas įsitempęs);
• 1–2 mėn. kūdikis, gulėdamas ant nugaros, galvą laiko pasukęs tik į vieną pusę, o būdamas ant pilvo, negeba jos pasukti į šoną;
• 4 mėn. – nesuveda rankų į vidurį, gulėdamas ant pilvo nesiremia dilbiais, neišlaiko pakeltos galvos arba negali sulenkti kojų per klubo sąnarį;
• 5–6 mėn. – neguli ant šono, nesiverčia nuo nugaros ant pilvo arba gulėdamas ant pilvo nesiremia tiesiomis rankomis;
• 7–8 mėn. – gulėdamas ant pilvo negeba perkelti kūno svorio ant tiesių rankų, savarankiškai nesėdi;
• 9–10 mėn. – savarankiškai nesėdi, neatsistoja, yra išlikęs pėdų griebimo refleksas, sėdi raidės „W“ padėtyje;
• 11–12 mėn. – kokybiškai neropoja, neina įsikibęs, nenoriai keičia padėtis.

„Esant galimybei, pas kineziterapeutą rekomenduojama apsilankyti kas 6 savaites. Tokiomis laiko atkarpomis galima matyti perėjimą iš vieno raidos tarpsnio į kitą. Specialistas įvertins esamą situaciją ir naujai išmoktus judesius, jų kokybę, pakoreguos namų darbus ar pakeis, papildys kineziterapijos programą“, – sako G. Gudaitė.

Neskubinkite mažylio

Pasak G. Gudaitės, kiekvienas kūdikio raidos etapas yra itin reikšmingas ir atsiliepiantis ateityje. Itin svarbu nė vieno iš jų nepraleisti (ypač iki 6 mėn.) ir esant reikalui kartu su specialistų priežiūra leisti vaikui vystytis pagal jo amžių. Prieš pereinant į kitą raidos etapą, vertėtų įvertinti, ką kūdikis geba daryti dabartiniame etape.

Viena iš dažnai daromų klaidų – kūdikio lyginimas su kitais. Dėl to dažnai per anksti pradedami skatinti tam tikri raidos etapai, nors mažylis būna dar nepasiruošęs.

Pavyzdžiui, prieš pradėdamas apsiversti nuo nugaros ant pilvo, jis turėtų domėtis žaislais ir jų siekti, lenkti ir atkelti galvą, gulėti ant šono, gulėdamas ant nugaros suvesti priešingą ranką su priešinga koja, kelti kojas, rankomis siekti kelių.

„Prieš mokydami sėdėti įvertinkite, ar kūdikis jau geba vartytis, aktyviai pats bando sėstis per šoną, išlaiko šoninę padėtį, pasiremdamas dilbiu. Stebėkite, ar gulėdamas ant pilvo remiasi tiesiomis rankomis ir geba save išsistumti, išlaikyti padėtį, per abi puses sukasi aplink savo ašį. Atkreipkite dėmesį, ar susiformavusios atramos reakcijos: sėdėdamas palinkęs geba atsiremti rankomis ir grįžti į pradinę padėtį. Jeigu vaikas svyra į priekį, vadinasi, laiku nesiaktyvuoja nugaros raumenys, jeigu atgal – pilvo“, – pasakoja kineziterapeutė.

Pradėdamas ropoti mažylis turėtų tvirtai išsilaikyti keturpėsčioje padėtyje ir būdamas joje, remdamasis tiesiomis rankomis, gebėti siūbuoti. Svarbu ir gebėti atkelti ranką, perkelti kūno svorį ir siekti žaislų ar daiktų.

„Pamažu artėjant prie vaikščiojimo, kūdikis turėtų gebėti perkelti kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos, šonu eiti palei baldus, o vėliau ir palei sieną, stovėdamas pasisukti. Taip pat turėtų išnykti pėdų griebimo refleksas, vaikas turėtų gebėti be pagalbos atsistoti ir savarankiškai pastovėti.“

Kineziterapeutė atkreipia dėmesį, kad kuo anksčiau bus pastebėta problema, tuo lengviau bus galima padėti ir sumažinti jos neigiamą poveikį tolesniam vystymuisi.

Kuo naudingas kūdikių plukdymas?

Kiekvienas atvejis yra individualus, tad ir reikalingi užsiėmimai skiriasi. Neretai skiriamos mankštos baseine, kurių metu atliekami pratimai ir plukdymo būdai padeda lavinti motorinius įgūdžius.

„Dėl vandens savybių mažiau jaučiamas gravitacijos poveikis, tad kūdikiai ir vaikai gali laisviau judėti bei atlikti tam tikrus judesius, kuriuos sudėtinga atlikti sausumoje. Užsiėmimų vandenyje metu gerėja ir pusiausvyra bei koordinacija, kurios svarbios vaiko motorinių įgūdžių formavimuisi, – apie baseino naudą pasakoja kineziterapeutė. – Įvairūs pratimai ir plukdymo būdai, kurių metu išnaudojamas vandens pasipriešinimas, padeda stiprinti silpnąsias raumenų grupes. O štai šiltas vanduo ir atpalaiduojantys plukdymo būdai veikia raminamai.“

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro baseine nenaudojamas sintetinis chloras, vanduo valomas specialia aktyvuoto stiklo sistema ir natūraliai iš druskos išgaunamu chloru. Tad baseino teikiama nauda ir malonumais gali drąsiai džiaugtis net patys mažiausi ir jautriausi lankytojai. Pasitelkus pažangias vandens filtravimo technologijas, kur kas mažiau dirginama oda ir kvėpavimo takų gleivinė, akys, sumažėja ir kontaktinių alerginių reakcijų tikimybė.

„Pastebima, kad vanduo teigiamai veikia kraujotakos, virškinimo ir kvėpavimo sistemas, gerina miego kokybę. Kūdikiai ir vaikai geba lengviau adaptuotis prie skirtingos aplinkos, lavinami socialiniai įgūdžiai, stiprėja vaiko ir tėvų ryšys. Be to, mažėja arba visai pranyksta vandens baimė.“

Visgi G. Gudaitė pirmajam užsiėmimui pataria rinktis salę. Joje kineziterapeutas galės įvertinti kūdikio atliekamus judesius ir jų kokybę, gebėjimą išlaikyti ir pereiti į skirtingas padėtis. Kiekvienas mažylis individualus, todėl specialistas pagal esamą situaciją ir išsikeltus tikslus parinks priemones, kurios bus tinkamiausios.

Būkite atidūs smulkmenoms

Svarbu ne tik stebėti mažylį, bet ir sukurti aplinką, kurioje jis galėtų laisvai judėti, domėtis jį supančiais daiktais ir žaislais. Leiskite jam pačiam tyrinėti ir atrasti pasaulį.

„Verta kritiškai įvertinti, ar namai pritaikyti kūdikio poreikiams. Tėvams rekomenduočiau pasirūpinti ne tik mažylio žaislais ar jam reikalingais daiktais, bet ir atkreipti dėmesį į, pavyzdžiui, namų grindis. Pasitaiko, kad kūdikiams sunkiau pradėti šliaužti visai ne dėl raidos sutrikimo, o dėl to, kad grindų paviršius yra pernelyg slidus ir jie negali tinkamai atsispirti.“

Neretai tėvai, stengdamiesi, kad mažylis išliktų ramus, daro jam meškos paslaugą. Pavyzdžiui, kai kūdikis suirzta, kad negeba savarankiškai pasiekti tikslo arba negali išlaikyti norimos padėties, tėvai skuba jam padėti, atlikdami visą darbą už jį – paguldo ant pilvo, pasodina arba pastato. Mažyliui nebelieka motyvacijos stengtis pačiam. Kyla problema, jog kūdikis sugeba išlaikyti tam tikrą padėtį, pavyzdžiui, pasėdėti, remtis tiesiomis rankomis gulėdamas ant pilvo, tačiau nesugeba savarankiškai į ją pereiti.

„Dar viena problema yra baimė ar nenoras pripažinti, kad vaiko raida vėluoja. Tokiu atveju tėvai dažnai stengiasi pateisinti kūdikį, sakydami, kad jis yra nesportiškas, tingus, arba mano, jog „išaugs“. Šiuo atveju mažylis, kuriam reikalinga papildoma pagalba formuojantis motoriniams įgūdžiams, jos negauna laiku“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Gabrielė Gudaitė.