Nugaros skausmas, pereinantis į koją: priežastys ir gydymas

Apskaičiuota, kad iki 84 proc. suaugusiųjų tam tikru gyvenimo laikotarpiu jaučia juosmens skausmą. Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutės Viktorijos Šatės, iš asmenų, kuriuos  nugaros skausmas priverčia ieškoti gydytojo pagalbos, maždaug 60 proc. taip pat vargina kojos skausmas, tirpimas ir nugaros skausmas, pereinantis į kojas, simptomų plitimas nuo nugaros link kelio, pėdos ar iki kojų pirštų. Kodėl apatinės nugaros dalies skausmas gali pereiti į koją, kada verta kreiptis į kineziterapeutą ir kaip gydomas tokio pobūdžio skausmas?

Ar nugaros skausmas kankina vis daugiau jaunų žmonių? 

Statistikos duomenimis, nugaros skausmas dažniausiai kankina darbingo amžiaus žmones, nuo 35 iki 55 m. Tačiau, kineziterapeutės V. Šatės pastebėjimu, pastaraisiais metais vis dažniau nugaros skausmas ir dubens skausmas, pereinantis į koją, paskatina ir jaunesnius asmenis apsilankyti pas specialistus.

„Dažniausios priežastys išlieka tos pačios: pasyvus gyvenimo būdas, antsvoris, prasta laikysena, pasikartojantys judesiai, susiję su darbu (svorio kėlimai, pasilenkimai, pasisukimai), raumenų disbalansas; neatsargus sportas, ilgas sėdėjimas vienoje padėtyje, rūkymas, – vardijo kineziterapeutė. – Visgi kalbant apie jaunėjantį pacientų amžių, didžiausią įtaką nugaros skausmui turi sėdimo darbo pasekmės, darbas iš namų, kai sėdima ant baldų, nepritaikytų darbui.“

Kas sukelia nugaros skausmą? 

Dažniausiai klinikoje pasitaikantis atvejis, anot kineziterapeutės V. Šatės, yra išialgija, kuri pasireiškia didžiausią ir ilgiausio žmogaus kūne esančio sėdimojo nervo, besitęsiančio nuo nugaros iki pėdos, dirginimu.

Taigi, išialgiją sukelia sėdimojo nervo dirginimas / spaudimas dėl:

• Išvaržos, nes padidėja tūris stuburo kanale. Tam įtakos turi: netinkami kasdieniai įpročiai, neergonomiški darbo judesiai, ilga statinė kūno padėtis, antsvoris, prastas darbo / poilsio režimas. Visa tai gali prisidėti prie tarpslankstelinio disko problemų ir susiformavusi išvarža pradeda spausti / dirginti sėdimąjį nervą.
• Stenozės, nes susiaurėja stuburo kanalas. Tam įtaką daro genetiniai veiksniai, amžius (>50 m.), degeneraciniai stuburo pakitimai, buvusios traumos / stuburo operacijos.
• Kriaušinio raumens sindromo. Jis gali pasireikšti dėl per didelio krūvio sėdmenų srityje (ėjimas, bėgimas, žygiavimas, netaisyklingas svorio kilnojimas, prastas apšilimas prieš veiklą), kai raumenys nėra pasiruošę tokio intensyvumo krūviui. Taip pat kriaušinis raumuo būna labai įtemptas nuo per mažo fizinio aktyvumo ir ilgo sėdėjimo. Išsivysto uždegimas ir kriaušinio raumens spazmas ima dirginti per raumenį einantį sėdimąjį nervą.

Ar kojos skausmas nuo stuburo gali pranešti apie rimtas sveikatos problemas? 

Teoriškai, pasak Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutės V. Šatės, nugaros skausmas retai yra rimtų ligų pranašas, bet tikimybė, kad sėdimąjį nervą spaudžia, pavyzdžiui, auglys ar masyvi išvarža, yra.

„Procesas, kai užspaudžiami visi juosmeninio rezginio nervai, yra labai pavojingas ir vadinamas arklio uodegos sindromu. Pacientus vargina juosmens skausmas, pereinantis į koją, kojų silpnumas – tampa sunku jas valdyti. Dažniausiai sutrinka šlapinimosi ir tuštinimosi funkcija – žmogus nebegali kontroliuoti sfinkterių. Taip pat būdingas sėdmenų ir audinių aplink išangę aptirpimas. Tokiu atveju reikalinga skubi medicininė pagalba“, – paaiškino specialistė.

Nors nugaros skausmas ir nelaikomas labai rimtų ligų pranašu, bet, anot kineziterapeutės, asmens gyvenimo kokybę gerokai gali apkartinti dėl negalios ir didelio skausmo.

Kada kreiptis į kineziterapeutą?

Mokslinių tyrimų duomenys atskleidžia, jog asmenys, kurie jaučia nugaros ir kojų skausmą, patiria stipresnį skausmą ir negalią, jų gijimo laikas yra ilgesnis, be to, jie patiria didesnius finansinius iššūkius, yra priversti pasiimti daugiau nedarbo dienų, palyginti su tais, kurie kenčia tik nugaros skausmus.

Todėl, anot kineziterapeutės V. Šatės, vadovaujantis nugaros skausmo valdymo tarptautinėmis gairėmis, siekiama įvertinti, diagnozuoti ir spręsti su nugara susijusius kojų skausmus anksti, kai pacientai skundžiasi tik nugaros problemomis, bei teikti pirmenybę gydymui, kai yra didesnė blogos prognozės rizika. 

„Tuo paaiškinama, kad į kineziterapeutus rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kai tik atsiranda nugaros skausmas ar įtampa. Reikėtų suprasti, kad skausmas yra signalas, kuris reiškia, jog kūnui nėra gerai. Jei nieko nepakeičiame savo kasdienėje veikloje, labai dideli šansai, kad patologija didės ir skausmas stiprės. Pasireiškiantys besikeičiančios elgsenos procesai gali tapti negrįžtami, o tai gali turėti didesnių neigiamų padarinių ir kitoms kūno dalims. Taigi, kuo anksčiau kreipsitės į kineziterapeutą, tuo bus didesnės galimybės suvaldyti skausmą ir užkirsti kelią jo pasikartojimui ar būklės pablogėjimui“, – kalbėjo Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė.

Kaip gydomas nugaros skausmas, pereinantis į koją? 

Jaučiant tokio pobūdžio skausmus, patariama pirmiausia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar neurologu dėl medikamentinio gydymo ir pradėti reabilitaciją / kineziterapiją. Kineziterapijoje gali būti naudojamos kelios procedūros, kurias tikslingiausiai parenka kineziterapeutas, įvertinęs paciento būklę. Gali būti taikoma:

• Stuburo centralizacijos ir krypties pirmenybės pratimai. Pratimų kartojimas tikslinga kryptimi. Tai gerina stuburo mobilumą, mažėja kojos skausmas nuo stuburo ūmiu ir poūmiu periodu.
• Sėdimojo nervo mobilizacija. Mažėja nugaros skausmas, pereinantis į koją, poūmiu ir lėtiniu laikotarpiu.
• Liemens tarpraumeninės koordinacijos, jėgos ir ištvermės pratimai: mažėja juosmens skausmas ir negalia, gerėja judesių koordinacija.
• Manualinė terapija: manipuliacinės technikos naudojamos sumažinti skausmą ir judėjimo negalią ūmiu laikotarpiu, mobilizacinės technikos naudojamos pagerinti stuburo ir klubų mobilumą, sumažina skausmą poūmiu ir lėtiniu laikotarpiu.
• Trakcija: pacientams, turintiems nervų šaknelių suspaudimo požymių ir simptomų periferizaciją, gali būti periodiškai atliekama juosmens trakcija gulimoje padėtyje.
• Volavimas ir masažas: atpalaiduoja įtemptą kriaušinį raumenį, mažėja skausmas, perinantis į koją.

Pasak kineziterapeutės V. Šatės, nugaros skausmas, pereinantis į koją, dažniausiai išnyksta, taikant individualią reabilitacijos programą. Tačiau jei simptomai yra lėtiniai, gijimas, anot jos, gali trukti gerokai ilgiau. Retais atvejais gali būti reikalingas net operacinis gydymas.

Nugaros skausmo gydymas turi būti tęsiamas ir namuose 

Kineziterapeutės V. Šatės teigimu, yra keli veiksniai, lemiantys greitesnį pasveikimą: „Tai, žinoma, mažesnė skausmo trukmė, mažesnis kojų skausmas, mažiau kitų simptomų, tokių kaip miego sutrikimas, nuovargis, negalėjimas sėdėti ir kt. Taip pat pacientų įsitikinimai, kad skausmas trumpalaikis, reguliariai atliekama speciali mankšta, pratimai nugaros skausmui mažinti ir tinkamai parinkti medikamentai.“

Po gydymo, nebejaučiant nugaros ir kojos skausmo, namuose būtina atlikti specialisto paskirtus specifinius pratimus arba profilaktinius stuburo mobilumo ir liemens korseto stiprinimo pratimus. Kineziterapeuto individualiai parinkti pratimai nuo nugaros skausmo ir individualizuota sėdėjimo ar kitų asmeniui reikiamų kasdienių padėčių ar judesių ergonomika padės žmogui sužinoti, kaip sau padėti ir nepakenkti.