Reabilitacija po peties sausgyslės operacijos

Nors iš pirmo žvilgsnio gali taip neatrodyti, būtent peties sąnarys yra pats judriausias visame žmogaus kūne. Taigi ir pečių traumos pasitaiko kur kas dažniau nei tenka pagalvoti, o kartu su jomis ne tokios retos ir peties sąnario operacijos. Patyrus peties traumą, prireikus chirurginės operacijos ar ne, siekiant susigrąžinti visavertę judesio funkciją reikalinga tikslinga reabilitacija. Apie tai pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutas Mykolas Rimas.

Kiek laiko trunka reabilitacija po peties sausgyslės operacijos?

Tai, ar patyrus traumą reikalinga chirurginė operacija, pasak specialisto, priklauso nuo pačios traumos sunkumo ir sprendžia gydytojas ortopedas-traumatologas. Vis dėlto viena dažniausių šios kūno dalies traumų, kuriai gydyti prireikia chirurginės intervencijos, – rotatorių raumenų sausgyslių plyšimas.

 „Jei plyšimas n4ra dalinis, apima visą sausgyslės storį ir sąnario kapsulę, tikėtina, reikės operacijos, po kurios seks nuosekli reabilitacija. Net jei traumai gydyti ir nebus reikalinga operacija, reabilitacija vis vien labai svarbi. Tiesa, esant peties traumai, pastaroji užtrunka gan ilgai – dažniausiai 6–9 mėnesius, kartais iki metų“, – sako Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutas M. Rimas.

 

Peties sąnario anatomija

Žmogaus organizmas yra vieningai funkcionuojanti tarpusavyje besijungiančių kaulų, įvairių audinių, kraujagyslių, nervų sistema. Visos struktūros tarpusavyje susijusios ir lemia sėkmingą veikimą. „Kalbame apie labai įdomų sąnarį, beje, sudėtingiausią žmogaus kūne“, – sako kineziterapeutas. Pasak jo, peties sąnarys išsiskiria itin sudėtinga struktūra. Jo lanką sudaro net 5 sąnariai:

• krūtinkaulinis raktikaulio;
• petinis raktikaulio;
• peties;
• mentės-krūtinės ląstos;

Sąnarių gausa lemia tai, kad petį galime judinti gana plačiai įvairiomis kryptimis.

Pasak M. Rimo, kiekvieną išvardytą sąnarį gaubia sąnarinė kapsulė, uždengianti visus siaurus kaulo plyšius. Tarpusavyje sąnarius jungia raiščiai. Jie kontroliuoja mūsų judesius. Kai sąnario raiščiai laisvi (hipermobilūs), judesių amplitudė yra didesnė, tačiau ir traumų tikimybė dažnesnė. Vis dėlto už peties sąnario stabilumą atsako raumenys. Kuo jie tvirtesni, tuo sąnario stabilumas didesnis ir traumų tikimybė, net ir hipermobiliems žmonėms, mažesnė.

Raumenis ir kaulus tarpusavyje jungia sausgyslės. Judant jos suteikia papildomo stabilumo. Tačiau įvairūs pažeidimai neaplenkia ir sausgyslių ir yra gana dažni, o kartais – neišvengiami:

• Dėl amžiaus (35+), nes bėgant metams sausgyslės taip pat dėvisi.
• Veikiant pasikartojantiems, fiziškai sunkiems judesiams.
• Dėl raumenų disbalanso. Tai ypač dažna problema aktyviai sportuojantiems, kai treniruojama tik viena raumenų grupė, o kita pamirštama.
• Dėl traumos. Esant sausgyslės plyšimui.
• Tam įtakos gali turėti ir tokie veiksniai kaip rūkymas, steroidų vartojimas, nutukimas.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad traumos dažnai būna kompleksinės. Pavyzdžiui, plyštanti sausgyslė su savimi „nusitempia“ ir sąnarį, tai reiškia, kad sąnarys išnyra, o jį laikanti kapsulė plyšta. Dažniausiai tokiu atveju reikalinga operacija, o reabilitacija po peties sąnario išnirimo bus tokia, kaip po artroskopinės operacijos.

Bet kurios struktūros pažeidimas sukelia didelį peties sąnario skausmą, išbalansuoja judesius, rankos stabilumą, todėl pajutus bent vieną iš požymių, geriausia kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti priežastį.

Kada taikomas chirurginis peties sausgyslių gydymas?

Gydytojas ortopedas-traumatologas, išklausęs žmogaus nusiskundimus ir atlikęs tyrimus, įvertina operacijos būtinybę. Be abejo, jei visiškai nuplėšti raiščiai, sausgyslės, žmogui tampa sudėtinga judėti, jaučiamas didžiulis skausmas. Tačiau jei įvertinus situaciją manoma, kad gali padėti konservatyvus gydymas, gydytojas pirmiausia siūlys jį.

„Svarbu įvertinti ir tai, ką žmogus veikia, ar operacija būtina, jeigu jis nėra sportininkas arba jei nėra visiško raiščių ar sausgyslių plyšimo, tik dalinis. Tuomet įplyšusi dalis su laiku surandėja ir ta vieta bus gana tvirta, kad atliktų savo funkcijas“, – sako kineziterapeutas M. Rimas ir paaiškina, kad tik tuomet, jei reabilitacija nepadės: išliks peties sąnario skausmas, bus riboti judesiai, jaučiamas sąnario nestabilumas ar trūks jėgos, bus sprendžiama, ar atlikti operaciją.

Deja, labai didelė tikimybė, kad išniręs sąnarys atstačius ir vėl išnirs per įplyšusią kapsulės vietą: „Man asmeniškai peties sąnarys buvo išniręs net 14 kartų, kol galiausiai ryžausi Laterjet operacijai“, – prisipažįsta M. Rimas.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centre pirmenybė teikiama artroskopinei, organizmą tausojančiai operacijai. Tai chirurginė, bet minimaliai invazinė operacija, naudojant pažangią artroskopinę įrangą. Po tokios operacijos pacientai namo gali grįžti dar tą pačią dieną.

Kodėl būtina reabilitacija po peties sausgyslės operacijos?

„Kaip bebūtų, operacija yra dar viena trauma žmogaus organizmui”, – sako kineziterapeutas. Jei yra poreikis ir galimybė, reabilitacija prasideda dar prieš operaciją. Ja siekiama sustiprinti raumenis ir palengvinti sąnario atsistatymą po chirurginės intervencijos. Reabilitacija po peties sąnario artroskopijos yra labai individuali, asmeniškai pritaikyta kiekvienam pacientui. Atsižvelgiama į pažeidimą, operacijos sudėtingumą, fizinį aktyvumą. Fiziškai aktyvesni žmonės pasveiksta greičiau.

Tačiau pačioje pradžioje, iškart po operacijos, organizmas reaguoja į intervenciją – kyla uždegimas. Tai natūrali organizmo reakcija. Juntamas skausmas po peties operacijos, yra patinimas, pirmą savaitę rankos net nesinori judinti. Priklausomai nuo pažeidimo, gali būti, kad sąnario judesius 4–6 savaites ribos įtvaras.

„Vis dėlto svarbu suprasti, kad nejudėdami raumenys silpsta. Taigi mūsų užduotis – reabilitacijos pagalba juos sustiprinti. Ir kai rankos neberiboja įtvaras ar gipsas, o uždegimas nuslūgsta, pradedame daryti mankštas judesių amplitudei didinti. Pradžioje veiksmai pasyvūs – operuotą ranką mankština kineziterapeutas. Nuo 3–4 savaitės  žmogus judesius atlieka padedamas ir pamažu pereina prie savarankiškų, aktyvių judesių, pavyzdžiui, plaukimo – jais didinama jėga ir lavinamas sąnario stabilumas. Nepamirštame ir gydymo fizioterapija. Tai – parafino vonios, ergoterapija, jau minėta hidroterapija arba mankšta vandenyje, elektrostimuliacija, masažai. Juos skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas“, – dėsto kineziterapeutas.

Specialistas pabrėžia, kad reabilitacijoje labai svarbu pernelyg neskubėti ir nepersitempti, vengti skausmą keliančios veiklos. Tokius buities darbus kaip langų valymas geriau perleisti artimajam ar atidėti dar kelis mėnesius. Pastangos gerai, bet persidirbimas namuose reabilitacijoje gali reikšti žingsnį atgal. Analogiškai yra ir su per mažomis pastangomis. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre kiekvienam pacientui skiriami individualiai pritaikyti pratimai. Juos reikia reguliariai daryti namuose, periodiškai atvykti mokytis naujų. Deja, bet tik apie pusė pacientų reabilitaciją atsakingai lanko visą skirtą laiką.

„Peties traumų atveju reabilitacija gali trukti ir  apie metus, kartais pakanka 6–9 mėnesių. Liūdna, kai matau, kad pacientui dar reikėtų lankyti užsiėmimus, bet po pusės metų pastangų jis nuleidžia rankas. Tiesa ta, kad šių užsiėmimų metu reikia sportuoti, į reabilitacijos procesą įeina ne tik pažeista ranka, bet dirbama ir su nugara, kojomis – visu kūnu. Tiesa, dažnai, pasijutęs geriau, žmogus galvoja, kad štai – man jau viskas gerai, nebeskauda, ir savavališkai baigia reabilitaciją ją vos tik įpusėjęs. Deja, to pasekmės gali būti įvairios. Pavyzdžiui, jeigu reabilitacija nutraukiama, kai judant dar jaučiamas skausmas ar trūksta raumenų jėgos, vėliau gali kilti uždegimas, sugrįžti peties sąnario skausmas, vėl atsirasti raumenų disbalansas, netgi pats sąnarys gali susidėvėti“, – perspėja M. Rimas.

Peties sąnario reabilitacija namuose: kineziterapeutų rekomendacijos

Tiek pratimai trūkus sausgyslei, tiek po peties sausgyslės operacijos daromi ir su kineziterapeutu, ir namie. Pirmąsias rekomendacijas pacientas gauna labai anksti, kai tik ateina į pirmąją konsultaciją pas gydytoją. Vėliau pratimai kinta, skiriami nauji, įdomesni, sudėtingesni. Daromi tik „iki skausmo“, pavyzdžiui, jei keliant ranką pajuntamas skausmas, aukščiau rankos kelti nereikia. Visi pratimai yra individualūs, pritaikyti konkrečiam žmogui. „Net jei trauma ir ta pati, pratimai dviem žmonėms bus skirtingi, atsižvelgiant į jų fizinį aktyvumą, gyvenimo būdą, kūno sudėjimą. Suprantu, internete patarimų, kaip reabilituotis namie, pilna, bet reikia suprasti, kad kas tinka vienam, netinka visiems. Mes Medicinos diagnostikos ir gydymo centre pratimus kiekvienam paskiriame individualiai“, – dėsto kineziterapeutas.

Kada galima sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą?

Kineziterapeutas M. Rimas sako, kad labai sunku nuspėti, kada žmogus bus pasirengęs grįžti prie įprasto ritmo. Maždaug 3–4 reabilitacijos mėnesį leidžiama minti dviratį, dar po 2–3 mėnesių jėgos ima grįžti, judesių amplitudė didėja, bet kiekvienas atvejis yra labai individualus. „Peties sąnario reabilitacija yra viena iš sudėtingesnių, lyginant su kitais sąnariais. Nebūna taip, kad pasakai tikslų laiką ir per tiek laiko žmogus baigia reabilitaciją. Tačiau jei kalbame ne apie reabilitacijos pabaigą, bet pasirūpinimą savimi, grįžimą į darbą, maždaug nuo 2–3 mėnesio. Su sąlyga, kad tai nėra fizinis darbas“, – sako M. Rimas.