Reabilitacija po traumų ir operacijų: kada ji skiriama ir kokia jos nauda?

Kokybiška reabilitacija po traumų ir operacijų yra itin svarbi ir reikalinga. Ji visapusiškai padeda stiprinti organizmą, grąžina judėjimo laisvę, mažina skausmus bei patinimus. Apie tai, kada pacientui priklauso reabilitacija, kokios dažniausiai taikomos reabilitacijos procedūros ir kur kreiptis, pasakoja „Hila“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė.

Kada priklauso reabilitacija ir kur reikėtų kreiptis?

Reabilitacija žmogui reikalinga, esant skausmams, įvairiems tirpimams, patinimams, sąnario judesių amplitudės ar raumenų jėgos sumažėjimui. Jos reikia, jei pacientui sunku save apsitarnauti, savarankiškai judėti.

Į fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoją dažniausiai kreipiamasi tuomet, kai gydytojas ortopedas-traumatologas pacientui išrašo siuntimą, praėjus atitinkamam laikotarpiui po traumos ar operacijos.

Esant nugaros, sąnarių skausmams, galūnių tirpimui ar nusilpimui, pasak FMR gydytojos R. Burzdžienės, pirmiausia gydytojas specialistas (neurologas, reumatologas ir kt.) atlieka laboratorinius, radiologinius tyrimus ir tik tada siunčia pacientą FMR gydytojo konsultacijai. Jis parenka tinkamiausias priemones, kurios padeda pacientui greičiau sveikti, atkurti sutrikusias funkcijas ir sumažinti sutrikimų kartojimosi tikimybę.

„Manau, reabilitologo konsultacija dažnai reikalinga dar prieš atsirandant skausmams ir kitoms sveikatos problemoms. Kaip automobiliui techninę apžiūrą, taip ir kūno biomechaniką reikia įvertinti, norint žinoti savo „silpnąsias grandis“, t. y. kurias raumenų grupes ir kaip reikėtų daugiau mankštinti, kad įvairių skausmų ir traumų tikimybė būtų kuo mažesnė“, – kalbėjo R. Burzdžienė.

Planuojantiems pradėti aktyviau sportuoti ypač naudinga išsiaiškinti, kaip paruošti savo kūną ir kokio tipo veikla būtų naudingiausia. „Daugelis šiais laikais dirba sėdimą darbą, tad pirmiausia išsiaiškiname, kur kyla raumenų įtampa, kurios kūno sritys mažiau judrios, nustatome įsitempusius ar nusilpusius raumenis bei sudarome programas visa tai atstatyti“, – teigė gydytoja reabilitologė.

Reabilitacija – organizmo stiprinimas ir skausmo mažinimas be vaistų

Jaučiant neurologinius ar kitokio pobūdžio skausmus, reabilitacija padeda juos sumažinti, vartojant mažiau medikamentų arba visai jų ilgainiui atsisakant. Priklausomai nuo pažeidimo tipo, skausmo intensyvumo, kaulų ir raumenų sistemos būklės, raumenyno išvystymo ir kasdienybėje atliekamų žmogaus veiklų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas parenka tinkamiausią gydymo taktiką.

FMR gydytoja R. Burzdžienė atkreipė dėmesį, jog kiekvienam pacientui taikoma individuali kineziterapija (aktyvi ir pasyvi) salėje arba vandenyje, masažai, fizioterapijos procedūros. Norint pasiekti greitesnį efektą, pagal poreikį taikomos papildomos kineziterapijos priemonės, pvz., Indiba radijo dažnio procedūra audiniams apšilti ar elektroterapija raumenims stimuliuoti.

„Fizioterapijos procedūras skiriame pagal poreikį ir paciento būklę. Pavyzdžiui, nugaros skausmams mažinti dažniausiai naudojame impulsinių srovių terapiją; magneto terapiją – giliam skausmui, uždegiminei reakcijai mažinti; ultragarso terapiją – nuskausminti, gijimui aktyvinti, trigeriniams taškams mažinti; Indiba terapiją – biostimuliacijai, regeneraciniams procesams aktyvinti, nuskausminti, greitam efektui gauti“, – vardijo specialistė.

• Reabilitacija nugaros skausmui mažinti

Nugaros skausmas – viena dažniausių sveikatos problemų, varginančių šiuolaikinį žmogų. Jis gali būti tiek ūmus (kai suskausta staiga, pvz., ką nors sunkaus keliant arba nepatogiai vairuojant kelionėje), tiek lėtinis (besitęsiantis daugelį metų).

FMR gydytojos teigimu, reabilitacija būtina gydant įvairaus pobūdžio nugaros skausmus, bet svarbiausia – tęsti ją net ir dingus skausmui, kol kaulų ir raumenų sistemos biomechanika (įtampos, jėgos, judesių amplitudės) priartės prie normos ribų, kad sumažėtų skausmo pasikartojimo rizika.

Deja, kaip pastebi specialistė, daugelis reabilitaciją pradeda pavėluotai, kreipiasi tik tuomet, kai nebepadeda jokie vaistai, tepalai ar masažo procedūros. „Kai į mus kreipiasi pacientai su ūmiu nugaros skausmu, pirmiausia siekiame sumažinti skausmą, greitinti gijimą ir atpalaiduoti įtampą. Paprastai skiriame fizioterapijos procedūrų kursą, masažus, išmokome pavienių gydomųjų pozicijų, įtampą mažinančių, judrumą gerinančių pratimų. Tik vėliau į programą įtraukiami jėgos pratimai, pradedant nuo lengvesnių ir palaipsniui juos sunkinant, įtraukiant kelias raumenų grupes“, – kalbėjo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja R. Burzdžienė.

„Hila“ reabilitacijos centre gydomi tiek ūmūs, tiek lėtiniai sprando skausmai, nugaros skausmas po mente, šonkauliu, nugaros skausmas pereinantis į koją, nugaros skausmas, pereinantis į sėdmenis, skausmas nugaros viršuje, juosmens ar visos nugaros skausmai, tame tarpe ir nugaros skausmas gulint. Kiekvienam pacientui pritaikomos individualios gydymo programos, naujausios papildomo ištyrimo metodikos, pažangiausios fizioterapijos procedūros ir profesionali specialistų (gydytojų, kineziterapeutų, masažuotojų) komanda.

• Reabilitacija raumenų ir sąnarių skausmui mažinti

Siekiant mažinti raumenų ir sąnarių skausmus, dažniausiai skiriamos fizioterapijos procedūros, tokios kaip magneto terapija, Indiba (labai efektyviam, greitam gijimui, skausmui mažinti), impulsinių srovių terapija, limfodrenažas, ultragarso, mikrobangų bei lazerio terapijos.

„Būtina dirbti su raumenynu. Tokiais atvejais skiriama kineziterapija, kurios metu gerinama ir atkuriama sutrikusi kaulų ir raumenų sistemos biomechanika, kad sąnariai judėtų, o apkrovos pasiskirstytų kuo natūraliau. Tai užtikrina ir funkcijos atstatymą, ir greitesnį gijimą, ir paūmėjimo pasikartojimo rizikų mažinimą“, – paaiškino gydytoja.

• Reabilitacija įvairiems neurologiniams ir uždegiminiams procesams mažinti

Esant įvairiems neurologiniams ir uždegiminiams procesams, gali būti skiriama fizioterapija, dažniau – magneto terapija, nuskausminančios impulsinių srovių procedūros. Taip pat pacientui skiriamos specialios aktyvios ir pasyvios kineziterapijos technikos (pvz., kaulų ir raumenų sistemos balansavimas, nervo slydimo technikos ir kt.), kurias parenka kineziterapeutas, atsižvelgdamas į kiekvieno paciento situacijos sunkumą ir ūmumą.

Reabilitacija po traumos padeda susigrąžinti judėjimo laisvę

Dėl įvykusios traumos ir jos sąlygoto nejudrumo / imobilizacijos laikotarpio, kaip sakė FMR gydytoja R. Burzdžienė, žmogaus kūne įvyksta daug pokyčių – raumenys atrofuojasi, nusilpsta, juos kompensuojantys raumenys įsitempia, sąnariai patinsta, juose kaupiasi skysčiai, atsiranda kontraktūros (sąnariai tampa nejudrūs, judesiai skausmingi ir t. t.). Tad reabilitacija po traumos padeda atkurti normalią galūnės veiklą – tiek lankstumą, tiek jėgą, tiek gebėjimą sklandžiai dalyvauti atliekant judesius.

Reabilitacija padeda greičiau atsistatyti ir po lūžio, raiščių traumos ar ortopedinio profilio operacijos. Jos metu mažinamas skausmas, tinimas, greitinamas gijimas ir t. t. Specialistė atkreipė dėmesį, jog reabilitaciją ypač svarbu taikyti, jei ligos, sveikatos sutrikimo ar imobilizacijos laikotarpis buvo užsitęsęs.

• Reabilitacija po lūžių

Reabilitacija po kaulų lūžių dažniausiai skiriama, kai jau nuimama imobilizacija ir reikia pradėti atkurti galūnės judesius. Tačiau net ir esant galūnei imobilizuotai ir dar nejudinamai, pasak fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos, galima pradėti taikyti pavienes reabilitacines priemones – fizioterapiją ir kineziterapijos užsiėmimus. Pacientas mokomas pratimų, kaip mankštinti kitus sąnarius, raumenis, palaikyti jų tonusą ir jėgą.

Reabilitacija po kaulų lūžių įprastai apima tikslinius gydomuosius judesius, įvairius pratimus. „Pradžioje daug dėmesio skiriama judesio amplitudei atkurti, taikant įvairias fizioterapijos priemones, pasyvias rankų darbo technikas ir paties paciento įvairių pratimų atlikimą kineziterapijos metu ir namuose savarankiškai. Kineziterapija baseine taip pat pagreitina judesių, kūno tonuso atkūrimą po ilgesnio imobilizacijos laikotarpio. Vandenyje judesius atlikti lengviau ir mažiau skausminga“, – paaiškino FMR gydytoja R. Burzdžienė.

Vėliau didžiausias dėmesys skiriamas atstatyti nusilpusių raumenų jėgą. Tokiu būdu taikomos įvairios kineziterapijos metodikos, priklausomai nuo raumenų būklės ir paciento fizinio pasirengimo.

„Hila“ centre atliekama tensiomiografija (TMG) – tyrimas, nustatantis skeleto raumenų susitraukimo savybes. Raumens atsakas į elektrinį stimulą parodo, ar raumuo yra nusilpęs, pervargęs, patemptas, padeda nustatyti raumenų disbalansą, smulkius raumens pažeidimus. Remiantis tyrimo rezultatais, sužinoma, kuriuos raumenis reikia stiprinti, o kuriuos – atpalaiduoti.

Taip pat atliekama 3D judesio analizė – inovatyvus kūno judesių vertinimo tyrimas, padedantis įvertinti judesių pokyčius po traumų. Šios technologijos, specialistės teigimu, padeda taikyti tikslesnį gydymą ir vertinti reabilitacinio gydymo rezultatus.

• Reabilitacija po patempimo ar sausgyslių plyšimo

„Po įvairių raiščių patempimų, dalinių plyšimų neretai pacientai galvoja: kol vaikštoma su ramentais, į reabilitaciją – dar per anksti. Tai netiesa. Reabilitacija po patempimo ar sausgyslių plyšimo padės daug pasiekti, atliekant pratimus gulint / sėdint. Net kai galūnė imobilizuota, neretai kineziterapijos metu jau galima dirbti su aplinkiniais raumenimis, sąnariais, atlikti izometrinius raumenų susitraukimus, palaikančius raumenų tonusą, mažinančius dėl nejudrumo vykstančią raumenų atrofiją“, – kalbėjo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.

Atrofijai, skausmui mažinti, gijimui spartinti taikoma impulsinių srovių terapija, kuri parenkama pagal paciento būklę ir reabilitacijos tikslus. Kol kamuoja skausmas, pacientui taikoma kineziterapija baseine, miksuojant su pavieniais užsiėmimais salėje, kad jis žinotų, kokius pratimus atlikti namuose.

„Po traumų, raiščių patempimų labai efektyvios fizioterapijos procedūros, greitinančios sugijimo procesus, mažinančios uždegiminę reakciją. Turime pasaulinę radijo dažnio terapijos lyderę – Indiba procedūrą. Tai saugi, neinvazinė, neskausminga ir jokio šalutinio poveikio nesukelianti radijo dažnio procedūra. Šį terapijos metodą galima taikyti ir lėtinės, ir ūmios fazės metu. Ji tinka po patirtų traumų, esant ūminiams / lėtiniams skausmams, sąnario uždegimui, bursitui ir kt.“, – pasakojo gydytoja R. Burzdžienė.

Kineziterapija atliekama pagal paciento traumos pobūdį ir leistiną judėjimo tipą salėje pasyviai (judesiai atliekami ir didinami kineziterapeuto rankomis) ir aktyviai (atlieka pats pacientas salėje arba baseine). Ji gali būti derinama su elektroterapija.

Reabilitacija po operacijų, lėtinių ir uždegiminių ligų – efektyviausias būdas stiprinti organizmą

Jei buvo ilgesnis sveikatos sutrikimas, sutrikdęs paciento darbingumą, kūnui būtina padėti atsistatyti ar prisitaikyti prie ligos metu įvykusių negrįžtamų kūno pokyčių, išmokti efektyviai funkcionuoti pasikeitusiomis sąlygomis.

Po ligų ar operacijų dažnai būna sumažėjęs žmogaus fizinis pajėgumas, juntamas bendras silpnumas. Reabilitacija po chirurginių operacijų, pvz. po menisko operacijos, po čiurnos lūžio, po peties operacijos, po pilvo išvaržos ar kitokių operacijų, kaip teigė specialistė, padeda didinti fizinio krūvio toleranciją, gerinti kraujotaką, kvėpavimo funkciją, kurios dėl ilgalaikio gulėjimo prastėja.

Pacientui gali būti taikomos fizioterapijos procedūros, siekiant gerinti rando gijimą, masažai padeda aktyvinti kraujotaką. Reabilitacija po persirgtų respiracinių ligų pvz. reabilitacija po COVID-19, padeda plaučiams visiškai išsivalyti (taikoma kvėpavimo mankšta, vibraciniai masažai), kineziterapija salėje ar vandenyje – didinti aktyvumą, krūvio toleranciją.

Kada reikalinga priešoperacinė reabilitacija?

„Reabilitacija labai naudinga prieš ortopedinio profilio operacijas, nes po jų seka imobilizacijos laikotarpiai, o po jų – raumenyno, galūnės funkcijos atkūrimas. Kuo geresnė kaulų ir raumenų biomechanika prieš operaciją, kuo labiau treniruotas raumenynas, tuo lengvesnis pooperacinis atsistatymas, – paaiškino FMR gydytoja R. Burzdžienė. – Kineziterapijos metu taikomi tiksliniai gydomieji pratimai, orientuoti į silpniausių kūno grandžių atstatymą ir sustiprinimą, norint lengvesnės adaptacijos po operacijos.“

Sporto medicina

Norint pradėti aktyviau sportuoti, rekomenduojama kritiškai įvertinti savo kūno galimybes. Svarbus tinkamas kaulų ir raumenų sistemos balansas bei fizinis pasirengimas krūviui.

„Tarkim, jaunas vyras, dienas dažniausiai leidžiantis biure, staiga nusprendžia padėti seneliams sode, tačiau po pusdienio intensyvios pagalbos staiga jį nusmelkia skausmas. Dažna diagnozė – tarpslankstelinio disko išvarža. Tai rodo, jog mažas fizinis aktyvumas, ilgalaikės vienodos pozicijos išbalansuoja kaulų ir raumenų sistemą, vieni raumenys tampa silpni, kiti įsitempę ir nesusitvarko su krūviais. Kaulų ir raumenų sistemos disbalansas lieka ir keliant svorį, kuris nevienodai paskirstomas stuburui, sąnariams, todėl ir padidėja traumų tikimybė sportuojant“, – paaiškino FMR gydytoja.

Tad prieš pradedant aktyviau sportuoti, rekomenduojama apsilankyti pas sporto medicinos, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją ar kineziterapeutą, kad būtų įvertinta kaulų ir raumenų sistemos biomechanika.

Dažniausiai taikomos reabilitacijos procedūros

Kaip sakė gydytoja R. Burzdžienė, pati svarbiausia priemonė reabilituojant pacientą – jo motyvacija, disciplina ir kantrus, kryptingas darbas, siekiant geriausio rezultato.

Kineziterapija

Yra įvairių reabilitacijos procedūrų. Viena svarbiausių – kineziterapija, kuri „Hila“ centre pritaikoma kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į jo sveikimo tempą, raumenis, sąnarius. Pratimai gali būti atliekami tiek baseine, tiek salėje. Kineziterapija gali būti taikoma naudojant bėgtakį, stacionarius dviračius, volavimą, elektrostimuliaciją, „redcord“ diržus, pasipriešinimo gumas, svarmenis ir kitas priemones.

Neretai papildomai atliekama paciento 3D eisenos analizė, „Biodex“ izometrinis ar izokinetinis raumenų jėgos vertinimas ar TMG – raumens susitraukimo greičio ir tonuso vertinimas.

Masažas

Masažas – daugelio mėgstama reabilitacijos priemonė. Kvalifikuoti „Hila“ specialistai taiko skirtingas masažo metodikas. Čia atliekami ne tik gydomieji, bet ir limfodrenažiniai masažai, smilkininio bei apatinio žandikaulio sąnario gydymo technikos ir kt.

Ergoterapija

Ergoterapija skirta atkurti paciento savarankiškumą po įvairių traumų, patempimų ar lūžių operacijų. Ergoterapijos metu pasitelkiamos įvairios priemonės, pvz., espanderiai, skirtingo dydžio kamuoliukai, gumos ir kt.

„Ergoterapeutai moko pacientus atlikti pratimus savarankiškai, nes daugeliu atvejų būtinas kasdienis kryptingas darbas, ypač su smulkiųjų sąnarių motorika, – sakė FMR gydytoja R. Burzdžienė. – Fangoparafino terapija taikoma kaip atskira procedūra sąnarinių ligų atveju bei norint greitesnės reabilitacijos po lūžių ar operacijų. Fangoparafino procedūra dažnai derinama prieš ergoterapijos užsiėmimus.“

Fizioterapija

Viena išskirtinių „Hila“ reabilitacijos procedūrų – Indiba terapija, kurios metu audiniai veikiami 448kHz radijo dažnio srove. Stimuliuodamas audinius šis radijo dažnis sukelia šiluminį efektą, skatina audinių regeneraciją, ląstelių aprūpinimą deguonimi ir metabolizmą. Ši procedūra mažina skausmą, uždegimą, greitina gijimą.

Pacientams skiriama ir daugelis kitų fizioterapijos procedūrų: ultragarso, magneto, impulsinių srovių, lazerio, šalčio ir kompresinė terapija, elektroterapija ir kt.