2024 05 27
Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu!
Atsisiųskite programėlę uhealth
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.08 MRT tyrimus atliksime nuo nuo 10 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokamas automobilio stovėjimas – rezervuotose vietose priešais įėjimą į centrą.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
JAU GREITAI!
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
2012 10 15
Sportas ir vanduo – neišspręsta dilema?
Sporto medicina, reabilitacija, kineziterapija
2 min. skaitymo
Autorius sporto medicinos gyd. Andrius Ramonas
Vandens vartojimas fizinės veiklos metu yra amžiaus diskusija, kuri iki šiol nėra pasibaigusi. Dėl vieno dalyko vis dėl to sutariama – vanduo (arba kūno skysčiai) yra neabejotinai svarbi fizinio kūno dalis, nes daugiau nei 60 proc. mūsų kūno sudaryta iš vandens.
Tačiau didžiulė sportinių gėrimų industrija, taip pat ir vieną svarbiausių rekomendacinių leidinių išleidęs Amerikos sporto medicinos koledžas (ACSM) laikosi pozicijos, kad net ir nedidelis kūno skysčių praradimas (1–2 proc. kūno svorio) turi nemažai įtakos fiziniam darbingumui ir kelią grėsmę sveikatai.
Kita vertus, yra nuomonių (beje, moksliškai pagrįstų), kad kūnas yra gana atsparus dehidratacijai (skysčių praradimui). Šio praradimo toleravimas yra labai individualus. Dėl šios priežasties išties sunku apibrėžti griežtas ir visiems tinkančias rekomendacijas, kaip ir kiek vartoti skysčių sportuojant ar kito fizinio krūvio metu.
Ar iš tiesų reikėtų jaudintis dėl skysčių praradimo sportuojant?
Jei fizinis krūvis tęsiasi ne ilgiau nei valandą ir sportuojate ne itin karštoje bei drėgnoje aplinkoje, vargu ar reikėtų jaudintis dėl papildomų skysčių vartojimo, nebent patys taip nusprendėte. Pajutę troškulį patys suprasite, kada tai daryti. Visai nesenas mokslinis tyrimas parodė, kad sportuojant pajutus troškulį, būtina užtikrinti tinkamą skysčių vartojimą. Žmogaus kūnas turi gerai sureguliuotą vandens pusiausvyrą palaikančią sistemą, todėl desperatiškas noras po fizinio krūvio neprarasti nė lašo kūno skysčių vargu ar gali būti besąlygiškai skatinamas.
Pastarąjį įsitikinimą patvirtina daugelį dešimtmečių dominavęs dehidracijos mitas, kad skysčių praradimas turi tiesioginės įtakos kūno vidinės temperatūros kilimui, o sportuojant praradus daugiau nei 3 proc. kūno masės, neišvengiamai perkaistama ir galima patirti šilumos smūgį. Deja, šis ryšys nėra priežastinis.
Jei fizinė veikla tęsis ilgiau nei valandą, norėdami pasitikrinti, kiek skysčių praradote, turite pasisverti prieš ir po fizinės veiklos. Prakaituojant, esant nepalankioms oro sąlygoms ir intensyviai fizinei veiklai, skysčių praradimas gali būti išties reikšmingas – iki 2 ir daugiau litrų per valandą. Šiuo atveju greičiausiai prireiks papildomai vartoti skysčius. Pagal ACSM, rekomenduojama suvartoti vidutiniškai 1 litrą skysčių per valandą. Tačiau šis kiekis gali būti tiek mažesnis, tiek didesnis. Tai priklauso nuo kūno svorio ir veiklos intensyvumo.
Ar skysčių vartojimas iškart po didelio fizinio krūvio kenkia sveikatai?
Nors šis pasakymas dažnai girdimas tarp sportuojančių asmenų, peržvelgę mokslinę literatūrą ir ieškodami informacijos internete vargu ar rasite pritarimą šiam teiginiui. Net ir po didelio fizinio krūvio virškinimo sistema (taip pat ir skysčių pasisavimo funkcija) veikia pakankamai, kad įsisavintų išgertą vandenį. Skysčių pusiausvyros atkūrimas pasportavus pagerina bendrą savijautą, sumažina krūvį širdies ir kraujagyslių sistemai, padeda atkurti energinius kūno išteklius. Priežasčių delsti vartoti skysčius iš karto po fizinės veiklos nėra arba jos nėra labai svarios.
Apibendrinant galima pasakyti, kad vidutinis skysčių praradimas fizinio krūvio metu yra normalus, laikinas reiškinys ir nesusijęs su rimtomis sveikatos problemomis. Atvirkščiai – per didelis skysčių vartojimas gali būti daug pavojingesnis sveikatai. Todėl pats paprasčiausias ir galbūt veiksmingiausias patarimas dėl skysčių vartojimo fizinio krūvio metu – gerkite tada, kai jaučiate troškulį, ir tiek, kad jį numalšintumėte.
Susiję straipsniai
2024 02 28
