2024 05 27
Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu!
Atsisiųskite programėlę uhealth
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.08 MRT tyrimus atliksime nuo nuo 10 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
12.07 dirbsime iki 15 val.
12.23, 12.31 dirbsime iki 17 val.
12.24-26, 01.01 d. nedirbsime.
Nemokamas automobilio stovėjimas – rezervuotose vietose priešais įėjimą į centrą.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
JAU GREITAI!
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
2016 10 04
Sportuoju mėgėjiškai – kodėl turėčiau konsultuotis su sporto medicinos gydytoju?
Sporto medicina, reabilitacija, kineziterapija
4 min. skaitymo
Laura Keršytė, 15min.lt
Sporto medicinos specialybė turi ilgametes tradicijas Lietuvoje. Tiesa, specializuotuose centruose dirbančių sporto medicinos gydytojų veikla anksčiau būdavo daugiau orientuota į sportininkus – profesionalus. Šiandien ši situacija yra ženkliai pakitusi – į sporto medicinos gydytojus kreipiasi vis daugiau fiziškai aktyvių žmonių, sporto mėgėjų – entuziastų.
„Aktyvėjant visuomenei, sporto medicinos gydytojai ir kineziterapeutai tampa vis paklausesni. Pasaulinės tendencijos rodo, jog šie specialistai ateityje vaidins ypatingai didelę rolę lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikoje“, – teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus.
Gydytojo pastebėjimu, fizinis aktyvumas yra tarsi vaistai – tinkama dozė gydo, o dėl per didelės jo dozės galime patirti įvairių sveikatos negalavimų: perkrovos simptomatikos, kelio raiščių patempimų, neaiškių skausmų ar lėtinių skausmų paūmėjimų ir kt. Kiekvienas mėgėjas, kuris nusprendžia imtis kokios nors sporto šakos, fizinę veiklą turi įvertinti protingai – atsižvelgdamas į savo esamą sveikatos būklę, pajėgumus bei turimas lėtines ligas, galinčias paūmėti fizinio aktyvumo metu.
Nauji tikslai „Bendradarbiavimas turi vykti trijų šalių principų – tarp sportuojančio žmogaus, sporto trenerio ir sporto medicinos gydytojo. Tai – svarbu siekiant ne tik sveikatos pagerėjimo, bet ir sportinio rezultato“, – teigia K.Linkus.
K.Linkus pastebi, jog vis daugiau aktyvų laisvalaikį vertinančių žmonių ima kelti sau naujus iššūkius – siekia sudalyvauti maratone ar varžybose, pagerinti savo rezultatą ar netgi iškovoti medalį, todėl treniruočių proceso medicininė priežiūra tampa labai svarbi. Sklandus ir gerai prižiūrimas treniruočių procesas be traumų ar ligų leidžia nenutrūkstamai gerinti asmeninį rezultatą. „Pastebime, jog nauja banga judėti pradeda tie, kurių vaikai būną jau šiek tiek paūgėję. Tai – 35 – 37 metų žmonės, kurie ima labiau rūpintis savimi ir savo sveikata. Tačiau prieš imantis intensyvių sportinių veiklų, būtina, jog gydytojas įvertintų asmens fizinio pasiruošimo ir sveikatos būklę, siekiant ateityje išvengti galimų traumų ar kitų nepageidaujamų sveikatos sutrikimų ar perkrovos“, – pabrėžia sporto medicinos gydytojas. Jo teigimu, sporto medicinos gydytojas, kineziterapeutas ar kitas fizinio aktyvumo specialistas gali parinkti ne tik pratimų grupes, kurios reikalingos sveikatos gerinimui, bet ir parekomenduoti žmogui sporto šaką, kuri būtų naudingiausia, priklausomai nuo turimų patologijų, lėtinių ligų, įpročių ir t.t.
Ką būtina pasitikrinti? Kalbėdamas apie tyrimus, kuriuos (35 metų ir vyresnis) sportininkas-mėgėjas, norintis dalyvauti varžybose, turėtų atlikti bent kartą metuose, K.Linkus išskiria šiuos pagrindinius: „Vienas iš atrankinių tyrimų yra širdies elektrokardiograma su krūviu, o kitas – širdies echoskopija. Pirmojo tikslas įvertinti, ar krūvio metu širdies raumenyje nesivysto išemija (kraujotakos nepakankamumas), ar nesivysto ritmo sutrikimų, kokia yra kraujospūdžio reakcija krūvio metu, kaip širdis atsigauna po krūvio ir pan. Širdies echoskopija reikalinga labiau vizualizuoti širdies darbą ir „pažiūrėti“ ar vožtuvai dirba gerai, ar nėra kraujotakos nuosrūvų, ar širdies sienelės gero storio ir gerai traukiasi.“
Sporto medicinos gydytojas akcentuoja, kad svarbu atlikti ne tik momentinius tyrimus, bet vykdyti tęstinę sveikatos būklės priežiūrą. Jo patarimas sportuojantiems – neignoruoti simptomų fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, jeigu bėgant atsirado skausmas, geriau treniruotę nutraukti nei treniruotis per skausmą. O jei simptomai kartojasi ir savaime nepraeina, rekomenduojama ilgai neatidėliojant kreiptis į specialistą.
„Dažnai mėgėjai, kurie neturi tiesioginio kontakto su sporto gydytoju, užleidžia lėtinius skausmus, lėtines traumas. Tačiau jeigu Jums nepavyksta susitvarkyti su skausmais ir/ar kitais simptomais, atsirandančiais treniruočių metu ir su trenerio pagalba, rekomenduoju kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau išsiaiškinama skausmų ar simptomų tiksli priežastis, tuo trumpiau vyksta gydymas, anksčiau grįžta į treniruočių režimą ir tuo mažiau sportininkas praleidžia treniruočių. Įrodyta, kad rezultatai didėja geriausiai tų sportininkų, kurie išvengia rimtų traumų ar ligų ar būna trumpiausiai iškritę iš treniruočių proceso“, – tokia dažną problemą išskiria K.Linkus. K.Linkaus teigimu, JAV ir jau kai kuriose Europos šalių medicinos sistemose intensyviai diegiamas „Fizinio krūvio receptas“.
Fizinio krūvio receptas, tai vaisto recepto analogas, kurį išrašo gydytojas savo pacientui ir jame nurodoma rekomenduojama fizinio krūvio dozė pagal FITT – VP principą (F – frequency, I – intensity, T – time, T – type, V – volume, P – progression). Dažniausiai tai būna leistina/rekomenduojama krūvio dozė pacientui, siekiant sveikatos gerinimo. Tokie receptai skirti ir sportuojantiems mėgėjams, ir/arba lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms: „Fizinio krūvio receptą naudoju savo praktikoje kasdien.
Šaunu, kad fizinio krūvio receptą ir rekomendacijas, kurias atiduodu žmogui po išsamaus sveikatos patikrinimo, jau įvertina ir sporto klubuose dirbantys treneriai, kaip naudingą informaciją darbui su klientu. Tenka bendrauti su daug sporto trenerių, ir šis bendradarbiavimas duoda labai gerų vaisių. Formuojasi labai efektyvus kliento-trenerio-gydytojo bendradarbiavimas, kas klientui leidžia siekti savo sveikatos gerinimo ar sportinių tikslų saugiai, tiksliai ir be perkrovų. Taip, kad sporto medicinos priežiūra naudinga ne tik sportininkams profesionalams, bet ir sporto mėgėjams!"
Susiję straipsniai
2024 02 28
