Virškinimo sistemos ligos ir mankšta. Naudingi patarimai ir pratimų pavyzdžiai

Fizinis krūvis gali daryti įtaką virškinimo sistemai. Sergant įvairiomis ligomis, rekomenduojama skirtingo intensyvumo mankšta ir pratimai. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Liana Stričkienė sako, kad reguliari mankšta gali teigiamai veikti ligos eigą.

Mankšta turi naudos

Gydant virškinimo sistemos ligas, svarbu judėjimo režimas, kadangi įvairus fizinio krūvio intensyvumas (atliekant specialius pratimus) gali paveikti virškinimo sistemos funkciją. Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutės L. Stričkienės, tyrimų duomenimis, kartojami mažo intensyvumo fiziniai pratimai sumažina gaubtinės žarnos vėžio riziką iki 50 proc. „Fizinis aktyvumas gali sumažinti divertikuliozės (gleivinės išsigaubimas į raumeninį žarnyno sienelės sluoksnį) riziką, kraujavimą iš virškinamojo trakto ir uždegimines žarnų ligas. Tinkamai parinkta fizinė veikla pacientams, sergantiems virškinimo sistemos ligomis, gali sumažinti raumenų nykimą, pagerinti apetitą, funkcinį pajėgumą, bendrą savijautą, teigiamai veikti emocinę būseną“, – sako specialistė.

Fizinis krūvis sergant virškinamojo trakto ligomis:

• Intensyvus fizinis krūvis slopina skrandžio sekreciją, peristaltiką, skrandžio sulčių pH.
• Saikingas įprastinis krūvis (ėjimas) stimuliuoja skrandžio sekreciją, peristaltiką ir normalizuoja skrandžio sulčių pH.
• Pratimai, derinami su giliu kvėpavimu, aktyvina žarnyno motoriką.
• Nesunkūs fiziniai pratimai, atlikti tuoj po valgio, stimuliuoja virškinimą, gerėja virškinimo organų vegetacinė reguliacija.
• Fiziniai pratimai tonizuoja virškinamojo trakto sutrikimų turinčio žmogaus organizmą, o specialūs pratimai stiprina pilvo presą ir žarnyno peristaltiką, gerina tulžies nutekėjimą.
• Gerėja kraujotaka pilvo ertmės ir dubens organuose, veninio kraujo nutekėjimas. Dėl to gerėja skrandžio ir žarnų sienelės mityba, greitėja opų ir įtrūkimų gijimas, greičiau rimsta uždegimas, didėja atsparumas infekcijai.

Mankštos aktyvumas

Pasak kineziterapeutės L. Stričkienės, specialistai mankštos intensyvumą skirsto į saikingą ir intensyvų. „Saikingas fizinis krūvis skiriamas esant hiperkinezinei (padidinto aktyvumo) virškinimo sistemos ligos formai. Tokiu atveju pratimai yra nesudėtingi, atliekami gulint ant  nugaros, šono arba sėdint. Mankštinamasi 20–30 min. Intensyvus fizinis krūvis skiriamas esant atoninei (kai žarnynų tonusas ir peristaltikos procesas nusilpęs) virškinimo sutrikimo ligos formai. Pratimams atlikti tinka visos pradinės padėtys (gulint ant nugaros, šono, sėdint, keturpėsčiam, stovint), bet jos turi būti dažnai keičiamos“, – sako kineziterapeutė.

Intensyvus fizinis krūvis leidžiamas, jei sergate:

• lėtiniu gastritu,
• jei yra skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos remisija,
• ūminiu ir lėtiniu infekciniu hepatitu,
• jei tulžies pūslės akmenligė yra remisijos stadijos,
• pilvo ertmės organų nusileidimu,
• anoreksija,
• atoniniu vidurių užkietėjimu.

Saikingas fizinis krūvis rekomenduojamas, jei sergate:

• gastritu su padidėjusia sekrecija,
• ūmine skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa ar yra prasidėjusi jų remisija,
• ūminiu ir lėtiniu infekciniu hepatitu esant lovos režimui (ligos pradžioje),
• tulžies pūslės akmenlige po ūmaus periodo,
• spazminiu vidurių užkietėjimu.

Ligos ir judėjimas

Atsižvelgiant į virškinamojo trakto ligą, skiriami atitinkami gydomosios gimnastikos pratimai. Jei kamuoja žarnyno spazmai, svarbu, kad atsipalaiduotų priekinė pilvo sienelė. Tokiems žmonėms jokiu būdu neskiriami pratimai pilvo presui stiprinti su jėgos elementais. Esant sumažėjusiam žarnyno tonusui, t. y. kai kamuoja vidurių užkietėjimas, siūloma atlikti pratimus pilvo presui, naudojant jėgą. Pratimai atliekami nevalgius, išgėrus stiklinę šilto vandens. Specialūs pratimai pilvo presui pakaitomis skiriami su bendrais ir kvėpavimo pratimais.

„Atliekant fizinius pratimus, skatinami centrinės nervų sistemos (CNS) nerviniai procesai. Esant pažeistiems virškinamojo trakto organams, į CNS ateina iškreipti impulsai, sudarantys spazminius jaudinimosi arba slopinimo židinius, pažeidžiami neurodinaminiai procesai ir smegenų didžiųjų pusrutulių žievės, retikulinės formacijos ir požievio sąveika. Darant fizinius pratimus, normalizuojasi galvos smegenų judėjimo centrų jaudinimas ir slopinimas. Taip gerinami virškinimo organų trofiniai procesai, spartinami regeneraciniai, lėtinami distrofiniai ir atrofiniai procesai, aktyvinama žarnyno motorika, gerėja kraujotaka pilvo ertmėje, spartėja audinių atsikūrimo ir plastiniai procesai, išnyksta uždegiminiai reiškiniai“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė L. Stričkienė.

Rekomenduojama aktyvinti virškinamojo trakto motoriką esant:

1. lėtinėms uždegiminėms skrandžio ligoms;
2. lėtinėms uždegiminėms žarnų ligoms;
3. remisijos fazės skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei;
4. žarnų motorikos sutrikimams;
5. hepatobiliarinės sistemos ligoms;
6. remisijos fazės lėtiniam kasos uždegimui;
7. pooperacinėms sąaugoms pilvo ertmėje;
8. nusileidusiems vidaus organams.

Hemorojus ir mankšta

Pasak kineziterapeutės L. Stričkienės, hemorojus yra dažna vidurių užkietėjimo komplikacija. „Hemorojaus paūmėjimo atveju atliekami kvėpavimo pratimai. Paūmėjimui praėjus skiriami pratimai gulimoje padėtyje pakėlus dubenį, kvėpavimo pratimai derinami su bendro pobūdžio fiziniais pratimais. Vidurių užkietėjimas dažnai komplikuojasi į hemorojų, todėl pratimai, kurie atliekami esant vidurių užkietėjimui dėl spazmų, tinka ir sergant hemorojumi. Turintiems hemorojų, jei nėra paūmėjimo, šiuos pratimus galima atlikti kasdien kelis kartus“, – sako kineziterapeutė.

PRATIMŲ PAVYZDŽIAI

Pratimai po valgio

• Esant virškinamojo trakto ligoms, kad būtų stimuliuojamas virškinimas ir pagerėtų virškinimo organų vegetacinė reguliacija, siūloma tuoj po valgio atlikti nesudėtingus pratimus. Per vieną mankštą atliekama 7–10 pratimų, kartojant 2–3 kartus.
• Gulint ant nugaros kelti dubenį – įkvėpti, o nuleidžiant – iškvėpti.
• Gulint ant šono vieną koją sulenkti, kitą ištiesti. Ištiestą koją kelti į viršų. Kvėpuoti laisvai. Tą patį atlikti gulint ant kito šono.
• Eiti vietoje aukštai keliant kojas. Rankos ant juosmens. Kvėpuoti laisvai.

Pratimai sergant hemorojumi

• Atsigulti ant nugaros, vieną koją sulenkti, kitą ištiesti. Ištiestą koją atitraukiant į šalį įkvėpti, o pritraukiant – iškvėpti. Tą patį pakartoti su kita koja. Atlikti 5–7 kartus.
• Stovint atlikti mojamuosius judesius tiesia koja pirmyn ir atgal, į šalis. Kvėpuoti laisvai. Kartoti 5–7 kartus.

Pratimų atlikimo tempas lėtas, atliekami kartą per dieną. Tarp šių pratimų daromi atsipalaidavimo pratimai.

Pratimai pilvo presui stiprinti

Jie skiriami, kai yra sumažėjęs skrandžio ir žarnyno raumenų tonusas. Pratimų atlikimo tempas lėtas, kvėpuojama laisvai. Kiekvienas pratimas kartojamas nuo 4 iki 8 kartų.

• Atsigulti ant nugaros, kojas sulenkti. Viršutinę kūno dalį kelti, o ištiestas ir suglaustas rankas kišti tarp kelių.
• Atsigulti ant nugaros, rankas nuleisti. Iškvepiant pakelti abi kojas, įkvepiant – nuleisti.
• Atsigulti ant nugaros, rankas nuleisti. Daryti judesius lyg važiuojant dviračiu.
• Atsigulti ant nugaros, rankas nuleisti. Iškvepiant pritraukti sulenktas kojas ir pasukti į kairę. Tą patį atlikti į kitą pusę.
• Atsigulti ant nugaros, rankas nuleisti. Iškvepiant pritraukti abi kojas prie pilvo.
• Atsigulti ant šono. Atitraukti kojas į šalis, suglausti – atlikti ėjimo judesį.

Pratimai, atpalaiduojantys priekinę pilvo sienelę

Jie tinka, kai yra žarnyno spazmai. Visi pratimai atliekami du kartus per dieną išgėrus stiklinę šilto vandens arba nevalgius.

• Atsigulti ant nugaros, kojas sulenkti. Giliai, lėtai kvėpuoti 2–3 min.
• Atsigulti ant nugaros, kojas sulenkti. Keliant rankas į viršų įkvėpti, nuleidžiant – iškvėpti.
• Atsigulti ant nugaros, kojas sulenkti. Lėtai tiesti vieną koją, po to sulenkti. Tą patį pakartoti su kita koja. Pratimą kartoti iki 10 kartų.
• Atsigulti ant nugaros, kojas sulenkti. Ištiesti koją ir atitraukti į šalį. Tą patį pakartoti su kita koja. Pratimą kartoti iki 10 kartų.
• Atsigulti ant nugaros, kojas sulenkti. Giliai, lėtai kvėpuoti 2–3 min.

Pratimai esant vidurių užkietėjimui

Vidurių užkietėjimu susergama dėl žarnyno funkcijos sutrikimų, jo atonijos arba spazmo. Pratimai daromi prieš tai išgėrus stiklinę šilto vandens arba nevalgius.

1. Atsisėsti ant kėdės, kojos pečių plotyje, rankos iškeltos į viršų – įkvėpti ir paliesti rankomis pėdas. Kartoti 5–7 kartus.
2. Atsisėsti ant kėdės, sulenktą koją pritraukti prie krūtinės – įkvėpti, po to ištiesti ir pastatyti ant žemės – iškvėpti. Kartoti 5–7 kartus.
3. Atsisėsti ant žemės. Kelti vieną tiesią koją į viršų ir ištiestomis rankomis stengtis paliesti kojų pirštus. Kartoti 5–7 kartus.
4. Pradinė padėtis – klūpint. Kojos suglaustos, sėdmenys padėti ant kulnų, nugara tiesi. Stengtis rankomis pasiekti kuo toliau. Pratimas baigiamas padėtyje „ant keturių“. Kvėpuoti laisvai. Kartoti 3–4 kartus.
5. Atsigulti ant nugaros. Apkabinti rankomis kelius – įkvėpti, po to kojas ištiesti, pastatyti ant grindų – iškvėpti. Kartoti 5–7 kartus.
6. Atsigulti ant nugaros. Rankas ištiesti į šalis – įkvėpti, kelti po vieną tiesią koją, pritraukti rankomis kuo arčiau kūno – iškvėpti, po to nuleisti. Tą patį atlikti su kita koja. Kartoti 5–6 kartus.
7. Atsigulti ant pilvo. Pakaitomis kelti tiesią priešingą ranką ir koją. Kvėpuoti laisvai. Kartoti 5–6 kartus.
8. Atsisėsti ant kėdės. Nusilenkti į priekį, pasiekti kūnu kelius, o rankomis – pirštų galus.
9. Tai – atsipalaidavimo pratimas. Kvėpuoti laisvai. Kartoti 3–4 kartus.