Augalinės kilmės alternatyvos – ar jos gali atstoti tikrą mėsą?

Sveika gyvensena, mityba

3 min. skaitymo

Pamažu šylant orams, dažnas planuojame susitikimus su draugais, kuriuos lydi ir ant laužo kepama mėsa. Nors maisto prekių parduotuvėse apstu kiaulienos, jautienos ar vištienos gaminių, vis daugiau galima rasti ir įvairių augalinės mėsos alternatyvų. Jos džiugina ne tik vegetarus ar veganus, bet ir nusprendusius paįvairinti savo mitybos racioną. Tačiau ar iš augalinių žaliavų pagaminta mėsa pasižymi panašiomis savybėmis, kaip ir gyvūninės kilmės?

Ne tik baltymų šaltinis

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dietologė Aistė Osipovaitė sako, kad mėsa yra vienas pagrindinių gyvūninės kilmės baltymų šaltinių.

„Labiau vertinamas raumeninis audinys, kuriame esantys baltymai yra visaverčiai ir turi visas žmogaus organizmui būtinas aminorūgštis. Ypač svarbios šios aminorūgštys: triptofanas, lizinas ir metioninas. Kuo jų daugiau, tuo mėsa vertingesnė. O koks kiekis baltymų jums reikalingas, siekiant užtikrinti organizmo baltymų poreikį, nesunku apskaičiuoti – vienam kilogramui kūno svorio reikia 0,75 gramo baltymų“, – sako gydytoja.

Pavyzdžiui, jei sveriate 70 kg, jums rekomenduojama dienos baltymų norma turėtų būti 52,5 g.

Kartu su mėsa gauname ne tik baltymų, bet ir kitų mikroelementų ir mineralų.

„Joje yra daugeliui mūsų organizmo funkcijų reikalingų medžiagų: kalio, fosforo, geležies, natrio, magnio, cinko, seleno, vario, B grupės vitaminų, vitamino D, ilgųjų grandžių omega-3 riebalų rūgščių“, – pasakoja gydytoja dietologė.

Svarbiausia – balansas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja gyvūninės kilmės mėsą vartoti ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę. Tačiau pagal LR Žemės ūkio ministerijos pateikiamus duomenis, lietuviai jos suvartoja gerokai daugiau. Vienam gyventojui per metus tenka apie 101 kg mėsos: kiaulienos suvartojama apie 59 kg, paukštienos – apie 31 kg, jautienos – vos 4 kg.

Vis dėlto Medicinos diagnostikos ir gydymo centro specialistė sako, kad neturėtume pamiršti balanso. Kuo įvairesnė mityba, tuo geriau užtikrinami organizmo maistinių ir mineralinių medžiagų poreikiai. Atsižvelkite ir į vartojamų produktų kiekį bei kokybę.

„Rinkdamiesi mėsą ar jos produktus atkreipkite dėmesį, kad riebalų kiekis neviršytų 10 proc. – kuo riebesnė mėsa, tuo daugiau su ja gauname sveikatai ne itin palankių sočiųjų riebalų rūgščių. Ją keiskite ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, kiaušiniais, paukštiena ar kita liesa mėsa, – pataria A. Osipovaitė. – Vertėtų riboti raudoną ir perdirbtą mėsą, su saiku vartoti rūkytus, sūdytus ir konservuotus gaminius.“

Atsisakiau mėsos – ką turėčiau žinoti?

Jeigu nusprendėte iš savo maisto raciono išbraukti gyvūninės kilmės mėsą arba jos jau nevartojate, vertėtų įsivertinti, ar su kitu maistu gaunate visas organizmui reikalingas medžiagas. Pasirodo, tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Pateiksiu vieno dažniausiai pasitaikančio elemento trūkumo – geležies – pavyzdį. Yra du su maistu gaunamos geležies tipai. Hemo geležies randama tik gyvūninės kilmės produktuose (mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose), o ne hemo geležies yra tiek augaliniuose, tiek ir gyvūniniuose produktuose. Žmogaus organizmas lengviau pasisavina (absorbuoja) geležį iš gyvūninės kilmės maisto produktų, priešingai negu augalinės kilmės – jos įsisavina tik 5–15 procentų“, – pasakoja gydytoja dietologė A. Osipovaitė.

Nevartojant mėsos, svarbu įtraukti į racioną baltymų gausius augalinės kilmės produktus: ankštines daržoves, riešutus, įvairias kruopas. Atkreipkite dėmesį, ar jūsų vartojamame maiste yra pakankamas kiekis omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų B12, D, cinko, seleno – šių elementų itin dažnai trūksta.

„Reguliariai (rekomenduojama kasmet) atlikite kraujo tyrimus ir papildomai pasižiūrėkite, ar netrūksta kurių nors iš anksčiau minėtų medžiagų. Tai ne tik padės jaustis ramiam dėl pasirinktos mitybos, bet ir užtikrins, kad esate sveikas, o organizmas veikia kaip laikrodis.“