Metabolinio sindromo požymiai

Vaiva Vėtaitė

Metabolinio sindromo požymiai – dar vaikystėje

Metabolinis sindromas – su nutukimu siejama patologija, išsivysčiusiose šalyse diagnozuojama maždaug kas trečiam gyventojui. Šis sutrikimas aptinkamas 40 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių. Tačiau vis dažniau negalavimai, vadinami metaboliniu sindromu, diagnozuojami ir antsvorio turintiems vaikams. „Jie serga ligomis, kuriomis prieš 20 metų sirgdavo tik suaugusieji: arterine hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu, kepenų suriebėjimu, jų kraujyje padidėjęs cholesterolio kiekis“, – aiškino Medicinos diagnostikos centro gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė.

KMI – tik nuo 16 metų

Europos Sąjungoje yra apie 22 mln. antsvorio turinčių vaikų, iš jų 5 mln. – nutukę. Šiandien nutukimas – viena labiausiai paplitusių vaikų ligų, sukelianti daugybę kitų rimtų sutrikimų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet nutukusių vaikų padaugėja 2 proc. Nutukimas dabar plinta 20 kartų greičiau nei prieš 40 metų. PSO prognozuoja, kad jau 2010 metais 1 iš 10 vaikų bus nutukęs. Lietuvoje vaikų nutukimas dar nepasiekė epidemijos masto, tačiau specialistai nerimauja. Antsvorio turinčių vaikų sparčiai daugėja.

Nutukimas lengvai diagnozuojama liga. Užtenka vaiką pasverti, pamatuoti ūgį ir palyginti su normomis, atsižvelgiant į amžių. Suaugusiems žmonėms skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI). Jei jis viršija 30, nustatomas nutukimas. Vaikų KMI gali būti apskaičiuojamas tik nuo 16 metų amžiaus.

Kiek vaikas turi riebalinio audinio, ar jo nėra per daug, galima nustatyti atlikus kūno sudėties analizę. Specialiu aparatu – kūno sudėties analizatoriumi – nustatoma vaiko riebalų ir raumenų masė.

Tam tikras riebalų kiekis kūne yra būtinas. Jie apsaugo vidaus organus, palaiko nekintamą jų temperatūrą, dalyvauja kai kurių hormonų gamyboje. Tačiau per didelis riebalinio audinio kiekis kūne sukelia nutukimą, dėl kurio išsivysto įvairiausi sveikatos sutrikimai.

Požymiai vystosi jaunystėje

Kas antram nutukusiam vaikui nutukimas išlieka ir suaugus. Kai kurios su nutukimu susijusios ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos (ypač insultas arba infarktas), osteoartritas, kai kurios piktybinės ligos – storosios žarnos, krūties, prostatos vėžys išsivysto nutukusiam vaikui jau suaugus. Tačiau jei žmogus nuo vaikystės nutukęs, metabolinio sindromo požymiai (arterinė hipertenzija, 2 tipo cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas, padidėjęs cholesterolio kiekis) vystosi anksti.

Metabolinio sindromas nustatomas esant mažiausiai trims rizikos veiksniams: abdominaliniam („pilvinis“, „obuolio“ tipo) nutukimui, trigliceridų (riebalų) koncentracijos kraujyje padidėjimui ir didelio tankio (gerojo) cholesterolio koncentracijos sumažėjimui, padidėjus arteriniam kraujo spaudimui ir gliukozės koncentracijai kraujyje.

Metabolinio sindromo išsivystymą gali nulemti daugybė priežasčių. Pirmoji jų – paveldėjimas. Rizika padidėja, jei artimi giminaičiai serga ar sirgo 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar kitomis širdies kraujagyslių ligomis jaunesniame amžiuje. Metabolinis sindromas gali kamuoti ir moteris po menopauzės, rūkalius, sėdimą darbą dirbančius, piktnaudžiaujančius alkoholiu, miego trūkumą, nuolatinį stresą patiriančius žmones bei tuos, kurių dietoje itin didelę dalį sudaro angliavandeniai.

Tačiau viena dažniausių metabolinio sindromo priežasčių, remiantis daugelio tyrimų rezultatais, yra būtent nutukimas. Metabolinis sindromas aptinkamas tik 5 proc. žmonių, kurių kūno svoris normalus, 22 proc. turinčiųjų antsvorio ir net 60 proc. nutukusiųjų.

Ankstyvos mirties priežastis

Metabolinis sindromas – dažna ankstyvos mirties priežastis. Esant metaboliniam sindromui, mirties rizika padidėja 3,5 karto, nes padidėja sergamumas ūminėmis ir lėtinėmis ligomis.

Įrodyta, kad metabolinis sindromas padidina ne tik 2 tipo cukrinio diabeto (rizika susirgti padidėja 9–30 kartų) bei širdies kraujagyslių ligų (rizika susirgti arterine hipertenzija, krūtinės angina, patirti miokardo infarktą ar galvos smegenų insultą padidėja 2–4 kartus), bet ir daugelio kitų sutrikimų riziką.

Esant metaboliniam sindromui, sutrinka medžiagų apykaita, riebalai kaupiasi kepenyse, ilgainiui jos suriebėja, vystosi uždegimas, kuriam progresuojant, gali išsivystyti kepenų fibrozė ir galiausiai cirozė, tulžies pūslėje gali formuotis cholesteroliniai, o inkstuose uratiniai akmenys.

Žmonės, kuriems pasireiškia metabolinis sindromas, dažniau linkę sirgti psoriaze ir psoriaziniu artritu, juos dažnai vargina knarkimas naktimis, nulemiantis trumpalaikius kvėpavimo sustojimo epizodus, vadinamus miego apnėja. Sergant šia liga, pablogėja miego kokybė, dieną jaučiamas nuovargis, mieguistumas, trinka darbingumas – tampa sunku susikoncentruoti, mąstyti.

Padidėjus arteriniam kraujospūdžiui, cholesterolio ir trigliceridų koncentracijai kraujyje ir nutukimui, padidėja podagros atsiradimo rizika, kadangi inkstai nebesugeba pašalinti reikiamo šlapimo rūgšties kiekio iš organizmo.

Pastebėta, kad metabolinis sindromas neigiamai veikia ir vaisingumą. Tokioms moterims dažniau nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas, kuriam būdinga sutrikusi kiaušidžių funkcija ir ultragarsu aptinkamos cistos kiaušidėse, vyrams dvigubai dažniau pasitaiko impotencija.

Svarbi mityba ir judėjimas

Nors su metaboliniu sindromu siejamų ligų sąrašas labai ilgas, daugelio jų galima išvengti. Reikia kovoti su pagrindine metabolinį sindromą sukeliančia priežastimi – nutukimu. Tai būtina daryti kuo anksčiau – vaikystėje ir paauglystėje, kol kūno masės indeksas dar nėra bauginančiai didelis ir ligos nespėjo įsigalėti. Siekiant efektyviausių rezultatų, pasitarkite su gydytojais dietologais.

Nutukimą lemia daug veiksnių, ne visi jų yra žinomi. Kai kurių negalime pakeisti, tokių kaip genetinis polinkis ar mažas svoris gimstant. Tačiau kai kuriuos keisti įmanoma – tai mityba ir fizinis aktyvumas. Net jei nutukimą sukėlė liga, ją gydant gali būti gydomas ir nutukimas. 

Nutukusių vaikų gydymas skiriasi nuo suaugusiųjų. Jei antsvoris nedidelis, stengiamasi vienus metus išlaikyti esamą svorį, kad vaikas ūgiu „pasivytų” svorį. Jei vaikas nutukęs – svoris mažinamas. Svorio mažėjimas turėtų būti labai lėtas: nuo 0,5 kg per mėnesį iki 0,5 kg per savaitę. Svarbiausia ne sumažinti, bet stabilizuoti vaiko kūno masės augimą. Augantis organizmas negali būti varginamas dietų.

Labai svarbu, kad vaikas gautų pakankamai maisto medžiagų, kad nesutriktų jo augimas ir brendimas.

Kiti vaikų nutukimo gydymo principai panašūs į suaugusiųjų: maitinimosi įpročių keitimas, fizinis aktyvumas. Daugeliui antsvorio kamuojamų vaikų užtektų intensyviai pasimankštinti ir kuo mažiau laiko leisti prie televizoriaus ir kompiuterio. Vaistai ir chirurginis gydymas gydant nutukusius vaikus naudojami rečiau, tik esant sudėtingiems atvejams.

Tėvų vaidmuo gydant vaikų nutukimą itin svarbus. Nuo mažens permaitintas vaikas ir toliau skatinamas gausiai valgyti. Taip susiformuoja vaiko įpročiai. Tėvai turėtų ruošti sveiką maistą, pasirūpinti, kad vaikas taisyklingai pavalgytų ne tik namie, bet ir mokykloje, po užklasinių užsiėmimų. Vaikui sunku suprasti, kodėl jis turi maitintis kitaip nei jam norisi. Būtų gerai, kad įpročiai pasikeistų ir šeimoje. Pavyzdžiui, jei tėvai nevalgo pusryčių, galėtų pradėti juos valgyti kartu su vaiku. Taip pat būtų naudinga, jei tėvai kartu su vaiku aktyviai leistų laisvalaikį: eitų į baseiną, žaistų judrius žaidimus.