„Hila“ šeimos gydytoja apie alopeciją, stresą ir kitas plaukų slinkimo priežastis bei simptomus

Jei pastebėjote vis daugiau plaukų ant pagalvės, šukų ar drabužių, o gal ėmė mažėti plaukų apimtis, verta susirūpinti. Plaukų slinkimas – viena dažniausių problemų, dėl kurios žmonės kreipiasi į šeimos gydytojus. Nors dažnai laikomas kosmetine problema, iš tiesų plaukų slinkimas gali būti svarbus organizmo siunčiamas signalas apie sveikatos sutrikimus. Apie tai, kokios priežastys gali lemti padidėjusį plaukų slinkimą ir ką daryti pastebėjus šiuos pokyčius, kalbamės su „Hila“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Agne Šimoniene.

Fiziologinės priežastys

Pasak gydytojos, viena dažniausių, tačiau kartais nepakankamai įvertinama plaukų slinkimo priežastis – genetinis polinkis, dar vadinamas androgenine alopecija. Tai paveldima būklė, dažniau pasitaikanti vyrams, tačiau vis dažniau diagnozuojama ir moterims.

Senėjimas – natūralus procesas, kuris taip pat turi įtakos plaukų būklei. Gydytoja atkreipia dėmesį, jog sulig amžiumi plaukų augimas lėtėja, pats plaukas tampa trapesnis, mažiau paslankus, o pakitęs odos pH lemia jų lūžinėjimą ties galiukais.

Plaukus išretina hormonų pokyčiai

Taip pat svarbūs hormoniniai pokyčiai, kurie natūraliai vyksta žmogaus organizme tam tikrais gyvenimo etapais:

• Nėštumo laikotarpiu, anot gydytojos A. Šimonienės, plaukų augimas ir slinkimas sustoja, tačiau po gimdymo, dažniausiai praėjus 3–6 mėnesiams, moterys gali netekti iki pusės savo plaukų apimties. Šeimos gydytoja ramina – tai normalus fiziologinis procesas, nes po šio laikotarpio plaukai atauga be papildomų pastangų.
• Menopauzė – dar vienas moterų gyvenimo tarpsnis, kai sumažėjęs estrogenų kiekis gali lemti plonėjančius, trapius ir nebe tokius tankius plaukus.

• Skydliaukės sutrikimai – tiek hipotirozė, tiek hipertirozė gali sukelti plaukų slinkimą.
• Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – ši būklė, pasak specialistės, taip pat siejama su hormoniniais pokyčiais, kurie gali pasireikšti ne tik aknės ar mėnesinių ciklo sutrikimais, bet ir plaukų slinkimu, ypač priekinėje galvos dalyje.

Plaukų slinkimu pasireiškia ir stresas

Dar viena neretai ignoruojama, bet svarbi priežastis – stresas.

„Tiek emocinis, tiek fizinis stresas, padidėjęs kortizolio kiekis gali sukelti laikiną plaukų slinkimą (telogeno efluvium), – pasakoja gydytoja A. Šimonienė  ir pataria subalansuoti poilsio ir darbo režimą, skirti laiko hobiams, sportui, pabandyti kvėpavimo pratimus. Tokie įpročiai ne tik mažina įtampą, bet ir padeda normalizuoti hormonų veiklą.

Plaukų būklė atskleidžia ir mitybos trūkumus

„Plaukai – tai organizmo veidrodis, todėl bet kokie mitybos trūkumai labai greitai atsispindi jų būklėje“, – teigia gydytoja A. Šimonienė ir priduria jog dažnai plaukų slinkimą lemia vitaminų ir mineralų trūkumas, ypač geležies, cinko, vitamino D, B grupės vitaminų (ypač biotino).

Prasta mityba, kai trūksta baltymų, sveikųjų riebalų ir svarbių mikroelementų, daro neigiamą įtaką ne tik bendrai savijautai, bet ir plaukų struktūrai – jie tampa trapesni, silpnesni, lūžinėja.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju vertėtų subalansuoti mitybą, o prireikus – naudoti kokybiškus papildus: biotiną, geležį, omega-3 riebalų rūgštis, cinką, vitaminą E, seleną. Į racioną taip pat verta įtraukti kolageną, kuris padeda palaikyti plauko struktūrą.

Dietos padeda mesti ne tik svorį, bet ir plaukus

Dar vienas rizikos veiksnys – griežtos dietos. Staigus svorio kritimas, ypač kai iš mitybos pašalinami baltymai, gali sukelti žymų plaukų slinkimą. Taip organizmas tiesiog nebeturi „statybinės medžiagos“ plaukams formuoti.

Be to, rūkymas ir alkoholis – dar du plaukų priešai. „Spazmuojant periferinėms kraujagyslėms, plaukų folikulai negauna reikiamo kiekio deguonies ir maistinių medžiagų, todėl nusilpsta ir pradeda slinkti“, – kalbėjo A. Šimonienė.

Ligos ir medikamentai

Kai kuriais atvejais plaukų slinkimas yra rimtesnių ligų pasekmė. „Hila“ šeimos gydytoja išskiria kelias svarbiausias grupes:

• Autoimuninės ligos, tokios kaip alopecija areata, sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas.
• Odos ligos, pavyzdžiui, seborėjinis dermatitas, psoriazė.
• Lėtinės būklės, tokios kaip cukrinis diabetas ar lėtinė anemija.
• Chemoterapija, radioterapija, kai kurios kontraceptinės tabletės, antidepresantai, kraujospūdį mažinantys preparatai.

Gydytoja A. Šimonienė pabrėžė, jog labai svarbu tinkamai valdyti lėtines ligas, nes tik tuomet galima tikėtis geresnės plaukų būklės. Jei yra įtarimų, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju, kuris prireikus nukreips pas reumatologą, dermatologą ar kitą atitinkamą specialistą.

Išorinių veiksnių įtaka plaukams

Netinkami grožio įpročiai – dar viena plaukų slinkimo priežastis, kurią, neretai lemia mūsų pačių pasirinkimai.

Netinkama plaukų priežiūra gali gerokai prisidėti prie jų slinkimo ar nusilpimo. Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, kad viena iš dažnų klaidų – per dažnas plaukų dažymas agresyviomis cheminėmis priemonėmis, kurios silpnina plauko struktūrą. Taip pat žalingas poveikis pasireiškia naudojant karštus formavimo įrankius, jei prieš tai nebuvo naudota apsauga nuo karščio.

„Plaukų plovimas per karštu vandeniu, agresyvūs šampūnai, stipriai valantys galvos odą, taip pat gali pažeisti natūralų odos barjerą ir išsausinti plaukus. Svarbu užtikrinti tinkamą galvos odos švarą ir drėkinimą, nes priešingu atveju po plovimo susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis, atsiranda pleiskanos, niežulys ir odos sudirgimas“, – paaiškina specialistė.

Be to, dažnai pamirštama plaukus apsaugoti miegant – trintis į patalynę, ypač kai plaukai drėgni, juos silpnina. Todėl rekomenduojama naktį naudoti šilkinį pagalvės užvalkalą arba šilkinę kepurėlę, kad sumažėtų trintis ir plaukai išliktų sveikesni.

Taip pat agresyvus šukavimas, trynimas rankšluosčiu, netinkamos šukos gali pažeisti plauką ties šaknimi ir paskatinti jo lūžinėjimą. Netinkamos šukuosenos, pavyzdžiui, per stipriai surišti plaukai ar ilgai laikomi susukti į rankšluostį po plovimo, gali lemti traukos alopeciją – plaukų slinkimą dėl mechaninio tempimo.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį į aplinkos poveikį – UV spinduliai ir oro tarša silpnina plaukų struktūrą. Todėl rekomenduojama naudoti galvos apdangalus, ypač karštomis ar vėjuotomis dienomis.

Kaip diagnozuojamas ir gydomas plaukų slinkimas?

Plaukų slinkimo diagnostika ir gydymas yra komandinis darbas. Nors dažniausiai pirmasis specialistas, į kurį kreipiamasi, yra šeimos gydytojas, efektyvus sprendimų ieškojimas dažnai reikalauja ir kitų sričių specialistų įsitraukimo. Tiriant plaukų slinkimo priežastis svarbus bendradarbiavimas su dermatologu, endokrinologu, ginekologu, o tam tikrais atvejais – ir su biogeninės medicinos specialistais.

Diagnozei nustatyti pirmiausia atliekami kraujo tyrimai, kuriais vertinamas geležies, vitamino D, hormonų bei mikroelementų kiekis. Esant įtarimui dėl vidaus organų funkcijos sutrikimų, skiriamas echoskopinis tyrimas. Be to, būtina dermatologo konsultacija, kurios metu  gali būti atliekama trichoskopija – specialus galvos odos ir plaukų folikulų ištyrimas.

Plaukų slinkimo gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties ir gali būti labai įvairus. Medikamentinis gydymas dažniausiai apima tokius preparatus kaip minoksidilis – vietiškai naudojama priemonė, stimuliuojanti plaukų folikulus, bei finasteridas – dažniau skiriamas vyrams, siekiant slopinti hormoną DHT, susijusį su plaukų slinkimu. Kai kuriais atvejais taikoma hormonų terapija.

Tarp procedūrinių gydymo būdų taikoma plazmoterapiją (PRP), kai paciento kraujo plazma su trombocitais leidžiama į galvos odą, mezoterapiją – mikroelementų ir vitaminų injekcijas į odą, bei lazerinė terapiją, kuri mažo intensyvumo lazerio pagalba stimuliuoja plaukų augimą. Kai plaukų slinkimas yra negrįžtamas, gali būti siūloma plaukų transplantacija.

Tarp natūralių gydymo priemonių dažnai minimi rozmarinų, ricinų, kokosų, argano, jojobos, alyvuogių aliejus bei dilgėlių nuovirą. Šios priemonės skatina kraujotaką galvos odoje, stiprina plaukų šaknis ir gali būti naudojamos kaip papildoma pagalba siekiant geresnių rezultatų.

Plaukų slinkimas – dažnai tik simptomas, todėl svarbiausia išsiaiškinti tiek pagrindines, tiek mažiau žinomas priežastis.