Sveikata ir fizinis aktyvumas

Šiuolaikinis gyvenimo būdas ir tempas verčia planuoti savo veiklą, išskirti prioritetus. Tačiau ilgą laiką sėkmingai veikdami pagal vieną planą, neatsižvelgdami į individualius ir besikeičiančius savo organizmo poreikius, galų gale galime susidurti su sveikatos sutrikimais.

Šio straipsnio tikslas - paskatinti iš naujo apsvarstyti savo gyvenimo būdą, priminti apie reguliaraus fizinio aktyvumo svarbą kūno svoriui ir bendrai organizmo būklei.

Fizinio aktyvumo įtaka kūno svoriui

Dauguma žmonių sąmoningai suvokia fizinio aktyvumo reikšmę. Ne vienas mūsų kaip svarbų aspektą galėtų įvardyti galimybę pagerinti savo sveikatą ir nuotaiką, sumažinti su nutukimu siejamų ligų riziką. Žinome, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno būklę ir svorį. 

Didelio visuomenės susidomėjimo sulaukia klausimas, kokia iš tiesų yra fizinio aktyvumo įtaka kovojant su nutukimu. Tam įtakos turi dideli informacijos srautai, prognozuojantys nutukimo problemą turinčių žmonių skaičiaus augimą. Manoma, jog vaistų, skirtų kovai su nutukimu, pardavimų apimtis per trejus ateinančius metus padidės dvigubai. Tačiau ar medikamentai - vienintelė išeitis?

Štai „Tarptautiniame klinikinės praktikos" žurnale (International Journal of Clinical Practice), neseniai buvo publikuotas mokslinis tyrimas. Jame nutukimas tiesiogiai siejamas su nepakankamu fiziniu aktyvumu. Nors tyrimas buvo atliktas su vyrais, pabrėžiama, jog fizinis aktyvumas vienodai svarbus abiem lytims, visoms amžiaus grupėms. Kitu tyrimu, kuris buvo publikuotas žurnale „Amerikos mokslo medicina" (American Science Medicine Journal), grupė tyrėjų nustatė, jog fizinis aktyvumas sumažina tyrimo dalyvių genetinį polinkį į nutukimą apytiksliai 40 proc. Šios išvados argumentuoja judėjimo svarbą žmogaus organizmui, tačiau nuo ko kiekvienas iš mūsų turėtų pradėti?

Fizinio aktyvumo padidinimo galimybės

Norint greitai ir tikslingai pagerinti savo kūno būklę, svarbu tai daryti tinkamai. Dalis žmonių kreipiasi į specialistus, kurie sudaro individualią ir efektyvią programą, remdamiesi savo kompetencija ir žiniomis.

Štai kineziterapeutai turi plataus pobūdžio, nuolat atnaujinamų žinių apie žmogaus kūną, įvairias patologijas, todėl kiekvienam individualiai gali sudaryti fizinės veiklos programą.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centre konsultuojanti kineziterapeutė Agnė Bagdonaitė tikina, jog ir tinkama mityba, ir fizinio aktyvumo reguliavimas yra esminiai veiksniai siekiant kontroliuoti savo svorį: „Šiuo metu nutukimas aiškinamas paprastu ir daugumai gerai žinomu dėsniu - žmogus priauga svorio, jei užsiimdamas fizine veikla sunaudoja mažiau kalorijų, nei gauna valgydamas." Nepaisant to, pasak specialistės, dažnai pamirštama, kad kiekvienas žmogus yra individualus - net ir panašų kūno sudėjimą turintys individai turi dėti nevienodas fizines pastangas, kad išlaikytų tą patį svorį ir kūno tonusą. Todėl fizinis aktyvumas, atitinkamas judėjimo būdas turėtų būti pritaikomi kiekvienam individualiai.

Sunku ignoruoti fizinio aktyvumo teikiamą naudą. Nepaisydami  amžiaus, lyties ir fizinių galimybių, galime tapti energingesni ir  galbūt net pailginti savo gyvenimo trukmę. Reikia daugiau įrodymų?  Siekdami apibendrinti informaciją ir remdamiesi Mayo klinikos pateikiamais duomenimis, pateikiame 7  fizinio aktyvumo naudos įrodymus.

1. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį

Užsiimdami fizine veikla deginate su maistu gaunamas kalorijas. Čia galioja paprastas principas -  kuo intensyvesnė veikla, tuo daugiau kalorijų sunaudojama. Tačiau reikia suprasti, jog norėdami pajusti judėjimo teikiamą naudą, neprivalote tam skirti didelės dalies savo laiko ar piniginių resursų. Jei neturite galimybės nueiti į sporto klubą, didinkime fizinį aktyvumą paprastais būdais, pvz., atlikdami namų ruošos darbus, rinkdamiesi lipimą laiptais vietoj važiavimo liftu, reguliariai išeidami pasivaikščioti sparčiu žingsniu.

2. Judėjimas palaiko gerą sveikatos būklę ir padeda kovoti su ligomis

Nerimaujate dėl širdies veiklos? Siekiate sureguliuoti kraujo spaudimą? Nesvarbu, koks jūsų svoris, aktyvumas padidina didelio tankio lipoproteinų (DTL), arba „gerojo" cholesterolio, kiekį ir sumažina žalingų trigliceridų koncentraciją.

Šis dvejopas efektas leidžia palaikyti sklandų kraujo tekėjimą kraujagyslėmis - dėl šios priežasties sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Tiesą sakant, reguliarus judėjimas sumažina tikimybę susirgti ne viena liga. Iš jų svarbu paminėti insultą, medžiagų apykaitos sutrikimus, II tipo cukrinį diabetą, depresiją, tam tikras vėžines ligas, artritą.

3. Fizinė veikla gerina emocinę būklę

Norite jausti emocinį pakilimą arba nuleisti garą? Darykite fizinius pratimus arba nors 30 minučių pasivaikščiokite lauke. Fizinis aktyvumas stimuliuoja įvairių smegenyse veikiančių cheminių medžiagų gamybą, o tai užtikrina laimės pojūtį ir padeda atsipalaiduoti.

Reguliarus judėjimas skatina pozityviau vertinti save ir savo išvaizdą, taigi sustiprėja mūsų savivertės jausmas.

4. Judėdami tampame energingesni

Fiziniai pratimai stiprina raumenų tonusą ir didina ištvermę. Judant deguonis ir maistinės medžiagos sparčiau pasiskirsto po kūno audinius, todėl širdis ir plaučiai ima veikti efektyviau, padaugėja energijos.

5. Fizinė veikla užtikrina miego kokybę

Sunku užmigti? Naktį dažnai pabundate? Reguliariai judėdami užmigsite greičiau, miegas bus kokybiškesnis. Tačiau reikia prisiminti, jog tarp fizinės veiklos ir miego turi praeiti šiek tiek laiko, antraip jausitės per daug energingi ir negalėsite pailsėti.

6. Fizinis aktyvumas gerina intymaus gyvenimo kokybę

Dėl didėjančios energijos ir pozityvesnio savo kūno vertinimo fizinis aktyvumas siejamas su kokybiškesniu intymiu gyvenimu. Nustatyta, jog judėjimas padeda moterims greičiau susijaudinti, o sportuojantys vyrai dažniau išvengia erekcijos sutrikimų.

7. Judėjimas gali tapti puikiu laiko leidimo būdu

Fizinė veikla leidžia atsipalaiduoti, pasimėgauti aplinka. Judėjimas, priklausomai nuo užsiėmimų specifikos, padeda suartėti su kitais šeimos ar bendruomenės nariais. Tiesiog turėtumėte atrasti veiklą, kuria galėtumėte mėgautis, nesvarbu, ar tai būtų bėgiojimas, šokiai, ar futbolas. Jei laikui bėgant imate jausti nuobodulį arba nepasitenkinimą, keiskite fizinę veiklą.

Pirminis mūsų tikslas turėtų būti bent 30 minučių fizinės veiklos kasdien. Norėdami pasiekti konkretų tikslą - numesti svorio, sustiprinti tam tikrus raumenis, veikiausiai tam turėsite skirti daugiau laiko. Tačiau prieš pradėdami įgyvendinti fizinės veiklos programą turėtumėte nepamiršti pasikonsultuoti su medikais, ypač jei turite sveikatos sutrikimų.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centras, siekdamas įgyvendinti naują strategiją „Atidumas gydo", kviečia pagalvoti apie savo gyvenimo būdą, domėtis nuolat atnaujinama informacija apie sveikatą ir formuoti tinkamus įpročius.

Nepamirškime - atidumas gydo, todėl būkite pirmiausia atidūs sau, savo sveikatai.