2025 03 24
Žarnynas – antrosios smegenys: kaip jo mikrobiota veikia imunitetą ir nuotaiką?
Sveika gyvensena, mityba
4 min. skaitymo

Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad žarnynas yra vienas svarbiausių imuninės sistemos organų. Žarnyno mikrobiota – trilijonų mikroorganizmų bendruomenė – vaidina pagrindinį vaidmenį reguliuojant imuninės sistemos veiklą, daro įtaką bendram organizmo atsparumui ligoms ir net emocinei būsenai. Pasak „Hila“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytojos Vilniuje Jūratės Grigės, mikrobiotos sveikata prasideda dar prieš gimimą ir ją veikia daugybė veiksnių – nuo mitybos iki gyvenimo būdo.
Žarnyno mikrobiota padeda stiprinti imuninę sistemą
Žarnyno mikrobiota ne tik padeda organizmui virškinti maistą, bet ir stiprina imuninę sistemą. „Sveika mikrobiotos sudėtis itin svarbi imuninės sistemos vystymuisi ir veiklai. Jei žarnyno mikrobiotos pusiausvyra sutrinka – atsiranda vadinamoji disbiozė, kuri siejama su įvairiomis imuninės sistemos ligomis, įskaitant uždegimines žarnyno ligas, alergijas ir autoimunines būkles“, – aiškina gydytoja J. Grigė.

Mikrobiota pradeda formuotis dar vaisiui esant motinos gimdoje. Hila šeimos gydytoja pabrėžia, kad šiam procesui didelę įtaką turi motinos mikrobiota, mityba, sveikatos būklė, nėštumo trukmė ir imuninė sistema. Po gimimo mikrobiota vystosi sparčiai, ypač pirmaisiais trejais gyvenimo metais, todėl šiame etape labai svarbu vengti nepagrįsto antibiotikų vartojimo, nes jie gali sutrikdyti mikrobiotos balansą.
Be to, gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje nuo 2014 m. pradėta visuotinė kūdikių vakcinacija nuo pneumokokinės infekcijos, ir tai turėjo teigiamą poveikį vaikų sveikatai. „Tyrimai rodo, kad vakcinuoti vaikai rečiau vartojo antibiotikus dėl kvėpavimo takų infekcijų nei nevakcinuoti. Tai pastebiu ir savo kasdienėje praktikoje,“ – teigia J. Grigė.
Kas labiausiai veikia žarnyno mikrobiotos sveikatą?
Šeimos gydytoja išskiria keletą pagrindinių veiksnių, turinčių didžiausią poveikį žarnyno mikrobiotai.
Mityba
„Mityba yra vienas svarbiausių mikrobiotos formavimo veiksnių. Kokybiška, subalansuota mityba, kurioje gausu skaidulų, vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų, siejama su didesne mikrobiotos įvairove ir sveikata. Tuo tarpu vakarietiška dieta, kurioje dominuoja daug cukraus ir riebalų, gali skatinti disbiozę ir uždegiminius procesus“, – sako gydytoja.
Papildomai ji išskiria ir ekologiško maisto svarbą. Ekologiški pieno produktai turi didesnį omega rūgščių kiekį, daugiau riebaluose tirpių vitaminų bei mažiau kenksmingų medžiagų (antibiotikų, hormonų, pesticidų, sunkiųjų metalų likučių). Be to, jie pasižymi didesne bakterijų įvairove, kuri gali būti naudinga žarnyno mikrobiotai.
„Ekologiškų daržovių vartojimas gali padidinti žarnyno mikrobiotos įvairovę ir pagerinti jos funkcionalumą. Pavyzdžiui, vaisių ir daržovių mikrobiota prisideda prie žarnyno bakterijų įvairovės ir funkcionalumo, nes šie maisto produktai gausūs skaidulų ir kitų naudingų medžiagų, “ – aiškina šeimos gydytoja J. Grigė.
Antibiotikai
Antibiotikų vartojimas stipriai veikia mikrobiotos sudėtį – mažina bakterijų įvairovę ir skatina atsparumą antibiotikams. Tokie pokyčiai gali būti ilgalaikiai ir turėti neigiamų pasekmių sveikatai.
Gyvenimo būdas
Specialistė pabrėžia, jog fizinis aktyvumas, stresas, miego kokybė ir net socioekonominė padėtis taip pat turi įtakos mikrobiotai.
Genetika ir amžius
Nors genetiniai veiksniai turi įtakos mikrobiotos sudėčiai, anot gydytojos, didesnę reikšmę vis dėlto turi gyvenimo būdas. Be to, su amžiumi mikrobiota tampa stabilesnė, tačiau senėjimas gali sumažinti jos įvairovę ir paveikti bendrą sveikatą.
Žarnyno sveikata daro įtaką daugybei kitų organizmo sistemų
Žarnyno mikrobiota daro įtaką ne tik imuninei sistemai, bet ir kitoms organizmo funkcijoms, įskaitant širdies ir kraujagyslių, hormonų bei psichikos sveikatą. Kaip teigia „Hila“ gydytoja J. Grigė, žarnyno bakterijos gamina metabolitus, kurie reguliuoja lipidų apykaitą, uždegiminius procesus ir kraujospūdį. Jie gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai, nes veikia sisteminį uždegimą bei neurohormoninę sistemą.
Žarnyno mikrobiota taip pat glaudžiai susijusi su hormoninės sistemos veikla. Anot gydytojos, ji sąveikauja su hormonų sekrecija ir endokrininėmis ašimis, tokiomis kaip hipotalaminė–hipofizinė–antinksčių ašis. Tai svarbu palaikant stabilią hormoninę pusiausvyrą.
Mikrobiota ir emocinė būsena glaudžiai susijusios
Mikrobiota turi didelę įtaką ir psichikos sveikatai. Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, kad egzistuoja vadinamoji žarnyno–smegenų ašis – tai dvipusė komunikacija tarp žarnyno ir centrinės nervų sistemos, kuri vyksta per nervinius, endokrininius ir imuninius mechanizmus.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad disbiozė gali būti susijusi su depresija, nerimu ir kognityviniais sutrikimais. Kai kurios bakterijų rūšys, tokios kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium, gali teigiamai veikti nuotaiką ir pažintines funkcijas“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.
Kaip atpažinti žarnyno mikrobiotos disbalansą?
Deja, greitas tempas, didelis stresas, nevisavertė mitybą šiandien dažnai veda prie žarnyno mikrobiotos disbalanso, kuris gali pasireikšti įvairiais simptomais. Gydytoja J. Grigė išskyriakeletą iš jų:
- Dažni virškinimo sutrikimai, tokie kaip pilvo skausmai, pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas;
- Nuovargis, depresija, nerimas, suprastėjusi miego kokybė, sunkumai susikaupti;
- Dažnos infekcijos ar autoimuniniai sutrikimai.
„Žinoma, šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis ligomis, todėl svarbu objektyviai juos įvertinti“, – sako šeimos gydytoja.
Tam naudinga kreiptis į gydytoją, atlikti jo paskirtus tyrimus. Žarnyno mikrobiotos tyrimas ar kiti gydytojo paskirti tyrimai padeda tiksliai nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Kaip kasdien palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą?
Paklausta, kaip galima palaikyti gerą savo žarnyno būklę, gydytoja Jūratė Grigė pateikia keletą paprastų kasdienių įpročių, kurie padės puoselėti mikrobiotą:
- Valgyti daugiau skaidulų turinčio ekologiško maisto. Skaidulos skatina naudingų gerųjų bakterijų augimą.
- Į mitybos racioną įtraukti fermentuotus maisto produktus, tokius kaip rūgpienis, jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai. Tai – natūralūs probiotikų šaltiniai.
- Vartoti prebiotikus ir probiotikus. Jie padeda palaikyti mikrobiotos balansą.
- Riboti perdirbto maisto ir cukraus suvartojimą.
- Laikytis Viduržemio jūros dietos, kuri gerina mikrobiotos sudėtį ir mažina stresą.
- Reguliariai mankštintis, gerai išsimiegoti ir vengti nebūtino antibiotikų vartojimo.