Achilo sausgyslės pažeidimai: ką daryti?

Achilo sausgyslė, esanti užpakalinėje blauzdos dalyje, susideda iš sausgyslinės dalies dvilypio ir plekšninio raumens bei tvirtinasi prie kulno. Kokie yra dažniausi Achilo sausgyslės pažeidimai, kas juos išprovokuoja ir kada reikalinga Achilo sausgyslės operacija, pasakoja medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas ortopedas-traumatologas Tomas Vorobjovas.

Achilo sausgyslės problemų priežastys ir simptomai   

Gydytojas išskiria tris pagrindines su Achilo sausgysle susijusias problemas: ūmus Achilo sausgyslės uždegimas, vadinamas tendinitu, lėtinis uždegimas – tendinozė bei sausgyslės plyšimas.

Achilo sausgyslės uždegimų priežasčių yra daug. Viena pagrindinių, pasak ortopedo-traumatologo T. Vorobjovo, yra sutrikusi lokali kraujotaka, elastingumo praradimas, tamprumo, t. y. funkcijos, sutrikimas.

„Šias problemas gali skatinti avalynė – tiek aukštakulniai bateliai, tiek avalynė be kulno (optimalus kulno aukštis turėtų būti iki 2–2,5 cm). Lėtinė Achilo sausgyslės trauma, dar vadinama perkrovos sindromu (angl. overuse), dažniausiai yra aktyviai sportuojančių žmonių problema, ypač jei sportuojama mėgėjiškai, netinkamai atlikus apšilimą. Ši problema dažniau pasitaiko jauno amžiaus vyrams (35+ m.), kai, rodos, noro ir jėgų yra daug, bet kūnas nebeišlaiko fizinių perkovų“, – sakė specialistas.

Viena priežasčių, kodėl įvyksta lėtinis Achilo sausgyslės uždegimas, – per mažai dėmesio skiriama raumenų apšilimui ir tempimo pratimams, kuriuos atlikti labai svarbu tiek prieš fizinį krūvį, tiek po jo.

Kita Achilo sausgyslės uždegimų priežastis – plokščios arba paplokštėjusios pėdos. Pėdos funkcija yra sumažinti ašinę apkrovą, tad jei ji „pavargusi“, paplokščia (beje, sulig amžiumi ji linkusi plokštėti), pasak ortopedo-traumatologo, didžioji dalis „gesinimo“ funkcijos tenka Achilo sausgyslei.

Gydytojas pastebi, jog labai dažnai daugelis pacientų kreipiasi pavėluotai, kai simptomai jau būna pažengę – kuo vėliau kreipiamasi, tuo sudėtingiau ir ilgiau užtrunka gydymas, taigi, savalaikė ortopedo–traumatologo konsultacija gali ženkliai palengvinti gydymą ir paciento savijautą.

Achilo sausgyslės uždegimų rizikos grupės:

• jauno amžiaus sportininkai, dažniau vyrai nuo 35 m.;
• vyresnio amžiaus asmenys (50+ m.), kai pėdos natūraliai plokštėja ir visas krūvis tenka blauzdai;
• moterys, linkusios avėti aukštakulnius – dėl šio įpročio Achilo sausgyslė sutrumpėja.

Pagrindiniai simptomai:

• rytinis sukaustymas ir skausmas Achilo kulno srityje (ryte pirmieji žingsniai būna skausmingi, juntamas įsitempimas);
• vakare labiau pastebimas patinimas Achilo kulno srityje, skausmas suintensyvėja;
• būdinga reakcija į bet kokią fizinę veiklą.

Dažniausi Achilo sausgyslės pažeidimai     

Tendinitas

Tai ūmus uždegimas, kurio metu atsiranda ūmus skausmas, paraudimas, patinimas. „Būna, jog vakare žmogus dar jaučiasi gerai, o ryte jau negali priminti pėdos. Tendinito atveju dažniausiai skiriami priešuždegiminiai vaistai, tepalai, rekomenduojamas specialus įtvaras, skirtas čiurnai ir Achilo sausgyslei sutvirtini bei sumažinti fizinį krūvį“, – teigė ortopedas-traumatologas T. Vorobjovas.

Jei ūmus sausgyslės uždegimas pradedamas gydyti laiku, skausmas ir kiti simptomai sumažėja po 5–7 dienų, bet jei uždelsiama, procesas gali užtrukti ir daugiau nei dvi savaites.

Tendinozė

Tai – įsisenėjęs degeneracinis Achilo sausgyslės uždegimas. Šiuo atveju jau yra ne tik pačios sausgyslės, bet ir apink ją esančių audinių uždegimas.

Gydytojas paaiškino, jog tendinozės atveju sausgyslė automatiškai sutrumpėja, todėl bet koks staigesnis judesys sukelia skausmą: „Tokia sausgyslė praranda elastingumą, funkcionalumą, joje suprastėja kraujotaka, todėl jei žmogus ignoruoja šį skausmą ir apkrauna pėdą fiziniu krūviu, audiniai nuolat patiria stresines reakcijas.“    

Tendinozė dažniausiai gydoma kraujo plazmos injekcijomis, kurios suaktyvina kraujotaką, medžiagų apykaitą. Tokiu būdu audinių elastingumas pamažu didėja. Taikomos ir fizioterapinės bei kineziterapijos priemonės, tačiau, anot specialisto, vien jų nepakanka, norint paspartinti gijimo procesą.

Sausgyslės plyšimas         

Achilo sausgyslės plyšimas gali būti dalinis ir visiškas. Norint jį nustatyti gydytojas traumatologas pirmiausia atlieka Thomsono testą, t. y. pacientui suspaudžia virš Achilo sausgyslės esantį blauzdos raumenį. Jei suspaudus pastebimas pėdos judesys, vadinasi, tai nėra visiškas plyšimas. Visgi tikslesnei diagnostikai specialistas gali paskirti atlikti ultragarso arba magnetinio rezonanso tyrimą (MRT).

Kaip atliekama Achilo sausgyslės pažeidimų diagnostika?          

Prieš atliekant Achilo sausgyslės pažeidimų diagnostiką, labai svarbi anamnezė, t. y. kokios yra patirtos traumos aplinkybės.

„Dažniausiai pacientai sako, kad pajuto, lyg kažkas būtų metęs akmenį į koją ar įspyręs į blauzdą. Tai itin įsimintinas pojūtis, ypač dažnai sausgyslės pažeidimais skundžiasi krepšininkai ar kita aktyvia sporto šaka užsiimantys asmenys“, – sakė ortopedas-traumatologas T. Vorobjovas.

Tuomet gydytojas traumatologas arba sporto medicinos gydytojas atidžiau apžiūri paciento blauzdą – palpuoja Achilo įtrūkimo vietą. Visgi tikslesnei diagnostikai paskiriamas echoskopinis tyrimas, jei to neužtenka – ir MRT.

Kiek laiko gyja Achilo sausgyslė?               

Ūmaus sausgyslės uždegimo atveju, jei kreipiamasi laiku, sausgyslės gijimas užtrunka apie 2–3 savaites (jei uždelsiama kreiptis, gijimo procesas gali užtruki ir iki 5 savaičių). 

Lėtinio uždegimo atveju Achilo sausgyslė, dar vadinama „Achilo kulnu“, gyja gerokai ilgiau. Kaip sakė gydytojas, prireikia ne vieno mėnesio, mat daugelis pacientų kreipiasi pavėluotai, praėjus net keliems mėnesiams ar metams nuo ligos pradžios.

„Į klausimą, kaip gydyti Achilo sausgyslės uždegimą, atsakysiu, kad pirmiausia svarbu suvaldyti lėtinį uždegimą (skiriami geriamieji vaistai ir tepalai), atstatyti sausgylės funkciją, t. y. ištempti, atpalaiduoti sutrumpėjusią sausgyslę ir adaptuoti koją fiziniam krūviui, prižiūrint kineziterapeutui ir reabilitologui“, – pabrėžė ortopedas-traumatologas.

Achilo sausgyslės gydymas po operacijos užtrunka truputį ilgiau, esant sausgylės plyšimui, po operacijos taikoma 4–6 savaičių imobilizacija (skiriamas specialus įtvaras, gipso langetė arba specialus batas).

Kada reikalinga Achilo sausgyslės operacija?             

Priklausomai nuo to, ar sausgyslės plyšimas yra dalinis, ar visiškas, skiriasi ir gydymo taktika. Esant visiškam plyšimui, anot traumatologo T. Vorobjovo, ne visais atvejais atliekama operacija.

Vyresnio amžiaus asmenims (50 m. ir vyresniems) paprastai nerekomenduojama sausgylės operacija, taikoma pėdos imobilizacija (gipso langetė arba plastikinis įtvaras) maždaug 5–6 savaitėms. Tačiau jaunesnio amžiaus pacientams, specialisto teigimu, atliekama operacija, kurios metu susiuvami plyšę galai. Operacija paprastai trunka nuo 30 min. iki valandos. Po jos paciento pėda imobilizuojama jau minėtu plastikiniu įtvaru arba specialiu batu, turinčiu reguliuojamą kampą.

„Kalbant apie dalinius plyšimus, gydymo taktika priklauso nuo paciento amžiaus ir nuo to, ar jis, tarkim, nori kuo greičiau grįžti į profesionalų sportą – tuomet irgi taikomas chirurginis gydymas. Tačiau ne sportininkams dalinio sausgyslės plyšimo atveju paprastai taikoma tik imobilizacija nuo 3 iki 5 savaičių“, – paaiškino ortopedas-traumatologas.

Reabilitacija po Achilo sausgyslės operacijos              

Kada pradėti ir kokia bus reabilitacija po Achilo sausgyslės operacijos, nusprendžia ją atlikęs gydytojas traumatologas. Kiekvienam pacientui sudaromas individualus reabilitacijos planas.

Kalbant apie sportininkų reabilitaciją, ją stengiamasi pradėti kuo greičiau – paprastai nuo 4–6 savaitės po operacijos rekomenduojama išimti pėdą iš specialaus bato. Traumatologas T. Vorobjovas atkreipė dėmesį, jog visos procedūros ir pratimai atliekami tik komforto zonoje, netaikant jokių tempimų ar staigių judesių. Po procedūrų koja vėl turi būti specialiame bate.

„Atminkite, mes atliekame tik techninę pusę – grąžiname Achilo sausgyslės anatomiją, tačiau norint atkurti jos funkciją, reikia paties paciento pastangų, kineziterapeuto ir reabilitologo priežiūros“, – pabrėžė ortopedas ir pridūrė, jog svarbu laikytis principo – judesį atlikti maksimaliai, vengiant skausmo.

Taikant ankstyvąją reabilitaciją po Achilo sausgyslės operacijos, po dviejų mėnesių jau galima pradėti vaikščioti. Visgi kad sausgylės funkcija būtų visavertė, gali prireikti ir 3–4 mėnesių. Kaip sakė gydytojas traumatologas T. Vorobjovas, grįžti į tolygų sportą (dviračio minimą, lengvą bėgimą, plaukimą) pacientas gali praėjus maždaug 4 mėnesiams po operacijos, tačiau kalbant apie žaidybinį sportą (futbolą, krepšinį ir kt.) – ne anksčiau kaip po 8–12 mėnesių.

Prevencinės priemonės, padedančios sumažinti traumų tikimybę

Norint išvengti bet kokių traumų, svarbu laikytis paprastų, bet esminių principų:

• Prieš kiekvieną fizinį krūvį ar treniruotę ir po jų būtinas geras apšilimas (taisyklingai atliekami tempimo pratimai).
• Kalbant apie traumų prevenciją, svarbi ir tinkamai pasirinkta patogi avalynė (optimalus kulno aukštis – apie 2 cm).
• Jei žmogus turi silpnas, paplokštėjusias pėdas (ypač vyresniame amžiuje), būtina jas stiprinti specialiais pratimais. Pasak gydytojo traumatologo, pratimai nėra sudėtingi, tačiau juos patariama atlikti reguliariai, pvz., labai naudinga pėdų pirštais sugriebti rankšluostį ir paleisti – tai galima kartoti kelis kartus; rytais čiurnos sukimas į vieną ir kitą pusę po kelis kartus, ypač kai pėdos sustingusios. Dėl individualių pratimų geriausia pasitarti su savo gydytoju, bet svarbiausia – pratimai turi būti atliekami komforto zonoje.