2014 09 08
Seimo nario E. Šablinsko pėdą išgelbėjo užsispyręs gydytojas
Traumų gydymas, sąnarių sutrikimai
4 min. skaitymo
Parengė Lina Lileikienė, lrytas.lt
Seimo narys Eduardas Šablinskas (56 m.) nebegalės žaisti futbolo – žaidimo, kurį taip mėgo. Bet vyras nenusimena – jam svarbiau tai, kad gydytojai išgelbėjo jo pėdą. Sunkią traumą kadaise patyręs politikas buvo susitaikęs su mintimi, kad pėdą teks šalinti, bet šią kūno dalį išgelbėjo ir iš skausmų išvadavo reta operacija, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Gyvenimo būdas".
Pėda subyrėjo į 37 dalis
Politiko vargai prasidėjo lygiai prieš dešimt metų. Per Žolinę skubėdamas iš Zarasų į renginį Seime, savo kelio juostoje E.Šablinskas pamatė priešais atvažiuojantį automobilį, dideliu greičiu lenkiantį keletą transporto priemonių.
Grįždamas į savo kelio juostą jis kliudė vieną automobilį, kuris risdamasis į griovį trenkėsi į Seimo nario mašiną – tiesiai į priekinį ratą.
„Sustabdžiau automobilį, ramiai išlipau, žengiau porą žingsnių, nufotografavau avarijos vietą ir staiga pajutau per stuburą ateinančią skausmo bangą. Kritau be sąmonės. O kai atsigavau, net nesupratau, kas nutiko“, – prisimena E.Šablinskas.
Šeši avarijoje nukentėję žmonės buvo nugabenti į Molėtų ligoninę. Paaiškėjo, kad kairioji politiko pėda sutrupėjusi. Kaulų atplaišos styrojo į visas puses. „Atrodė kaip ežiukas“, – palygino Seimo narys.
E.Šablinskas buvo išgabentas į sostinę. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ortopedai-traumatologai net šešias valandas lipdė jo pėdą, subyrėjusią į 37 dalis.
„Operacija itin sudėtinga. Prireikė daugybės varžtų, kaiščių, metalo plokštelių. Bet po operacijos komplikacijos vijo viena kitą. Vos tik audiniai imdavo gyti, staiga ir vėl – uždegimas, pūliniai. Gydytojai darė viską, ką galėjo, bet į audinius įsisuko auksinis stafilokokas.
Gangrenavo vienas raumuo, atsivėrė didžiulė žaizda. Pėda dar ilgai negijo“, – sunkias dienas prisimena politikas.
Nuo vaistų kentėjo kepenys, augo svoris
Nuo rugpjūčio vidurio iki vasario jis buvo nuolatinis ligoninės svečias – vis tekdavo gultis ant operacinio stalo.
Be to, E.Šablinską persekiojo nuolatinis skausmas – jį malšinti teko net ir morfino preparatais.
„Kartą per klaidą negavau eilinės dozės. Tuomet iš skausmo galėjau padaryti bet ką – tiek jėgos atsirado“, – prisimena Seimo narys.
Lengviau nebuvo ir kai gydytojai E.Šablinską išleido namo. Nuolatine palydove tapo lazdelė, o pėdos skausmas ir toliau persekiojo. Metams bėgant jis netgi stiprėjo – kartais žengus žingsnį staiga perverdavo toks didžiulis skausmas, kad vyras net pritūpdavo.
„Neskaudėdavo tik tuomet, kai prisigerdavau vaistų. Skausmo nelikdavo, bet dėl vaistų kentėjo kepenys, augo svoris. Per dešimtmetį priaugau 33 kilogramus“, – pasakojo Seimo narys, tuomet jau ėmęs svarstyti apie neįgaliojo vežimėlį.
Kol gydėsi kairiąją koją, nuo judėjimo stokos beveik sunyko sveikoji. Maža to, dėl vienos trumpesnės kojos pradėjo krypti stuburas.
Dešimt metų vaistai, malšinantys skausmą, buvo vienintelė pagalbos priemonė, leidusi E.Šablinskui lengviau kvėpuoti.
Kiek gydytojų aplankė, niekam nekilo minčių, kaip padėti kenčiančiam vyrui.
„Ėmė siūlyti netgi pašalinti pėdą. Kai kurie gydytojai kalbėjo, neva jeigu ji būtų buvusi nupjauta iš karto po traumos, būčiau jau ir negalią pamiršęs, ir prie protezo pripratęs, ir svorio nepriaugęs.
O ir man jau buvo tas pat – galėjau ir pats kirviu tą pėdą nusikirsti.
Net ėmiau manyti, jog plastikinė koja yra puikus dalykas – nagų nereikės kirpti. Prie sužeistos kojos negalėdavau prisiliesti. Ji man neleido nei judėti, nei gyventi, nei dirbti“, – skundėsi E.Šablinskas.
Pasijuto tarsi naujai gimęs
Vyras aplankė daugybę gydytojų, bet niekas nebenorėjo imtis gydyti jo pėdos – siūlė arba ją pašalinti, arba vykti konsultuotis į Vokietiją.
Tačiau neprireikė nei amputacijos, nei svetimų gydytojų pagalbos. Sužinojęs apie patyrusį ortopedą-traumatologą Darijų Rimą ir nuvykęs pas jį konsultacijos į Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą, E.Šablinskas nustebo: gydytojas puikiai žinojo jo būklę. Pasirodo, visą dešimtmetį, dirbdamas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, jis iš šalies stebėjo politiko gydymą.
„Paklausiau gydytojo, ar imsis mano pėdos. Sakiau, jog jeigu nepavyks, nurėšime ją. O gydytojas pagalvojo ir ramiai atsakė: „Imsiuosi“, – prisimena E.Šablinskas.
Keletą mėnesių truko pasirengimas operacijai – prireikė specialių priemonių, kurių Lietuvoje nebuvo. Kai jos atkeliavo, balandžio pabaigoje Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje D.Rimas atliko operaciją – pėdos sąnarius sutvirtino specialia vinimi.
„Pirmą mėnesį po operacijos dar laukiau, kada vėl smogs skausmas? Bet antrą mėnesį pasijutau tarsi naujai gimęs. Nebemaniau, kad ateis diena, kai man neskaudės“, – džiaugėsi Seimo narys.
Jis žino, kad pėda po operacijos bus nelanksti. Svajonės spardyti futbolo kamuolį teks atsisakyti. „Bet nieko, stovėsiu vartuose ir su dviem lazdomis kamuolį atmušinėsiu“, – juokavo politikas.
Operacija – nesudėtinga, tačiau atliekama retai
Darijus Rimas, gydytojas ortopedas-traumatologas
„Pacientui E.Šablinskui reikėjo sutvirtinti čiurnos bei tarp šokikaulio ir kulnikaulio esantį sąnarius. Tai atliekama į kulnikaulį, šokikaulį ir blauzdikaulį įvedus specialų implantą. Operacijos tikslas – suauginti kaulus, kad nebeliktų sąnario. Tokią operaciją pirmąkart pamačiau stažuodamasis Bostone. Ji nėra sudėtinga, tačiau atliekama gana retai. Ši operacija buvo vienintelis išsigelbėjimas iš ilgai pacientą varginusių skausmų.
Kadangi buvo nesuaugęs čiurnos sąnarys, skausmą kėlė net nedideli judesiai. Be to, dėl daugybės pėdos lūžių ir po to išsivysčiusių komplikacijų atsirado gausybė kaulinių ataugų – jos spaudė nervus, audinius ir taip pat kėlė skausmą.
Operacijos metu ne tik įstatytas metalinis implantas, vadinamoji intramodulinė vinis, bet ir pašalintos kaulinės ataugos.
Pėda dėl metalo konstrukcijos bus nelanksti, ir tai – kaina už gyvenimą be skausmo. Bet tokia pagalba teikiama tuomet, kai neįmanomos sąnarį tausojančios operacijos.“