Grožio srityje taikoma procedūra gali padėti ir sutrikus šlapinimosi funkcijai

Urologinės ligos, vyro sveikata

3 min. skaitymo

Maždaug 17 proc. moterų ir 16 proc. vyrų kenčia nuo nenumaldomo noro šlapintis, arba kitaip – turi dirglią šlapimo pūslę. Dažniausiai šis sutrikimas gydomas vaistais, tačiau jei tai neefektyvu, išgelbėti gali botulino injekcijos. Šis gydymas Vakarų, Skandinavijos šalyse labai vertinamas, tuo metu Lietuvoje dar tik skinasi kelią, sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja urologė Jonė Verikaitė.

Kamuoja ir jaunus aktyvius žmones

Statistiškai žmogus šlapinasi bent keturis kartus per dieną, tačiau kai kuriuos į tualetą spiria ir kas valandą ar net dažniau, nesvarbu, kiek skysčių būtų suvartoję. Išėjus iš namų, tenka ieškoti viešojo tualeto, o keliaujant periodiškai sustoti degalinėse – kitu atveju kyla rizika neišlaukti iki kelionės tikslo, o noras šlapintis toks stiprus, jog kelia didelį fizinį diskomfortą ar net skausmą.

„Dažnas šlapinimasis ir neretai su tuo susijęs šlapimo nelaikymas yra didžiulis diskomfortas žmogui, jo gyvenimo kokybė smarkiai pablogėja – žmogus bijo išeiti iš namų, baiminasi, kad teks vėl ieškoti tualeto, jausis kvapas, kad kiti pamatys. Nereikia apsirikti, jog tai tik pagyvenusių žmonių problema, nuo jos kenčia ir nemažai jaunų, aktyvių žmonių, kuriems dėl to būna ypač sunku psichologiškai. Svarbu suprasti, kad šlapimo nelaikymas yra aktuali problema, kurią reikia spręsti, ir įklotas tikrai nėra vienintelė išeitis“, – pabrėžia J. Verikaitė.

Gydoma vaistais, tačiau jie ne visada efektyvūs

Pasak gydytojos urologės, dirglioji šlapimo pūslė pirmiausia gydoma medikamentiniu būdu. Skiriami specialūs vaistai, kurie padeda kontroliuoti šlapimo pūslės raumens hiperaktyvumą, dėl kurio kyla staigus ir nenumaldomas noras pasišlapinti. Deja, medikamentinis gydymo būdas pasiteisina ne visada.

„Ypač dažnai pasitaiko, kad jauni žmonės netoleruoja vaistų. Neretai nutinka, kad medikamentams nepadėjus žmogus nuleidžia rankas“, – pastebi urologė. Anot jos, dirgliosios šlapimo pūslės gydyme vis labiau kelią skinasi ir gerus rezultatus rodo kitas pažangus metodas – botulino toksino injekcijos.

Šį preparatą daugelis pirmiausia sieja su grožio procedūromis. Jau kelis dešimtmečius dėl jo savybių paveikti raumenų susitraukimus jis plačiai naudojamas raukšlių prevencijai, tačiau botulino toksinas ne mažiau sėkmingai taikomas ir įvairiose medicinos srityse, pavyzdžiui, gydant chronišką migreną, nevalingą mirksėjimą, raumenų spazmus tiek suaugusiems, tiek ir vaikams, taip pat viena iš jų dirgliosios šlapimo pūslės gydymas.

Lietuvoje šis metodas taikomas dar nedaugelyje gydymo įstaigų, tačiau urologijoje botulinas naudojamas daugiau kaip 20 metų. JAV tokiu būdu gydoma 33 mln. žmonių, turinčių hiperaktyvią šlapimo pūslę.

Atpalaidavus šlapimo pūslės raumenį, sumažinamas noras šlapintis

„Botulinas atpalaiduoja šlapimo pūslės sutraukiamąjį raumenį ir leidžia pūslei išlaikyti didesnį kiekį šlapimo, taigi sumažina dažną stiprų norą šlapintis ir šlapimo ištekėjimą lemiančius spazmus“, – aiškina J. Verikaitė.

Procedūra tinka bet kokio amžiaus vyrams ir moterims. Ji yra trumpa ir nesudėtinga – apžiūros metu į šlapimo pūslę specialia adata yra suleidžiamas botulino toksinas. Daugumoje klinikų pasaulyje procedūra atliekama ambulatoriškai – klientai nemigdomi, tačiau jei pageidaujama, gali būti taikoma bendrinė nejautra.

Vis dėlto, pasak gydytojos, reikia turėti omeny, kad tai nėra vienkartinė procedūra, paprastai ją reikia kartoti, tačiau dažnis – individualus. Vidutiniškai botulinas veikia nuo 6 iki 9 mėnesių, tačiau šis periodas gali būti tiek ilgesnis, tiek trumpesnis. Kai kurie pacientai daro ilgesnes pertraukas, nes jaučia tebesitęsiantį pagerėjimą.

Individualūs sprendimai

Urologės teigimu, šlapimo pūslės hiperaktyvumą gali lemti įvairios priežastys: šlapimtakių infekcijos, neurologinės stuburo problemos, atsiradusios dėl traumų, išvaržų, neurologinės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga ir kitos.

Tačiau dirgli šlapimo pūslė nėra gydoma chirurginiu būdu, kuris taikomas esant vadinamajam įtampos šlapimo nelaikymui, kai žmogus nevalingai šlapinasi, kas, pavyzdžiui, būdinga moterims po gimdymo. Neretai patiems žmonėms sudėtinga atskirti šias dvi būkles, todėl svarbu suprasti, kad metodai, padėję vienam, nebūtinai bus tinkami kitam, ir sprendimas paaiškėja tik gydytojo konsultacijos metu.