Intensyvėjantis gyvenimo būdas vis dažniau tampa jaunų, darbingų vyrų ligų ir negalavimų priežastimi

Urologinės ligos, vyro sveikata

4 min. skaitymo

Intensyvejantis gyvenimo budas vis dazniau tampa jaunu darbingu vyru ligu ir negalavimu priezastimi

Statistika negailestinga: daugiau nei pusę mirčių mūsų šalyje sukelia širdies ir kraujotakos sistemos ligos (pasaulio vidurkis siekia apie 30 procentų). Nuo šių ligų Lietuvos vyrai miršta triskart dažniau nei nuo traumų ar apsinuodijimų ir beveik pustrečio karto dažniau nei nuo onkologinių ligų. Pastaraisiais metais širdies skausmais skundžiasi vis daugiau jaunų, darbingo amžiaus vyrų. Tiesa, po nusiskundimų ligos ne visuomet diagnozuojamos, bet, kaip sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Dalia Stasinienė, jei ligų ir nėra, dar nereiškia, kad žmogus yra visiškai sveikas – intensyvėjant gyvenimo tempui, asmuo galbūt ir niekuo neserga, bet toli gražu nesijaučia gerai. O tai jau yra (ar turėtų būti) pakankamas signalas susirūpinti savo sveikata.

Vyrams „pačiame jėgų žydėjime“ šeimos gydytoja pataria pradėti nuo kraujospūdžio stebėjimo. Būtent padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija) yra bene dažniausia 35–45 metų vyrų negalavimų priežastis. Po jo seka intensyvaus gyvenimo būdo nulemti nerimo pasireiškimai, miego sutrikimai ir visa, kas susiję su darbo krūviu, nuolatiniu stresu ir pan. Minėto amžiaus vyrai taip pat dažnai skundžiasi virškinamojo trakto sutrikimais, sukeliamais to paties gyvenimo būdo nulemtų mitybos režimo pažeidimų; maždaug šiuo gyvenimo laikotarpiu gali pasireikšti ir cukrinis diabetas (dažniausiai vadinamojo antrojo tipo, dar gydomas vaistais) bei prostatos ligos.

Jauni vyrai dažnai linkę ignoruoti ir dar vieną vis labiau plintantį šiuolaikinio gyvenimo reiškinį – intensyvėjančio tempo padiktuotą darbo ritmą ir jo sukeliamą stresą. Šeimos medicinos centras vis dažniau sulaukia žmonių, kurie ir dirba, ir mokosi, ir dar visur nori pirmauti. Nugalėtojo sindromas, siekis nugalėti turi savo kainą. Jauni žmonės vis dažniau skundžiasi širdies aritmija, įvairiais dūrimais, permušimais ir kitais nemaloniais pojūčiais širdies plote, padidėjusiu nerimu ir nuolat juntama įtampa, miego ar virškinimo sutrikimais ir pan. Gyd. Dalia Stasinienė primygtinai siūlo peržvelgti savo gyvenimo ritmą, prioritetus ir pagalvoti, kas svarbiau – lyderystė (dažnai menama ir nuolat reikalaujanti vis naujo patvirtinimo) ar sveikata.

Nei vienas šeimos gydytojas nepaneigs, kad yra dalykų, kurių vyrai kontroliuoti negali. Pirmiausia tai faktas, kad jie vyrai. Po to – genetika. Skirtingais duomenimis, nuo 40 iki 70 proc. ligų lemia būtent genetika. Tad jei šeimoje ar giminėje yra sirgusiųjų, tarkim, insultu ar infarktu, profilaktiniai tyrimai yra net ne rekomenduojami, o tiesiog būtini. Ir visiškai nesvarbu, kad žmogus jaučiasi gerai – jis jau yra padidėjusios rizikos grupėje ir turi žinoti realią situaciją.

Ar įmanoma sumažinti ligų riziką? Gyd. D. Stasinienė tuo neabejoja ir prisimena tyrimą, kuriuo nustatyta, kad vien metus rūkyti, galima išvengti iki 40 proc. visų ligų. Taip pat, nors dažnai sakome, jog tai neįmanoma, galime keisti savo gyvenimo būdą ir pirmiausia – darbo ir poilsio režimą. Naktinis darbas, nors jo visiems išvengti ir nepavyks, yra stresas organizmui ir papildomas rizikos veiksnys. Dar vienas veiksnys, kurį galime keisti ir kontroliuoti, yra antsvoris, su kuriuo susiję daugybė sveikatos problemų. Bėda ta, kad daugelis žmonių antsvorio nelaiko problema, o sveikata susirūpina tik tuomet, kai pajunta kitus antsvorio sukeltus simptomus: stuburo, sąnarių skausmus ir blogesnę fizinio krūvio toleranciją. Panašiai ir su kraujospūdžiu bei cholesterolio kiekiu kraujyje – jie gali nebeatitikti normų ir kelti grėsmę sveikatai, bet tam, kad tuo susirūpintume, pirmiausia reikia žinoti.

Šeimos gydytoja dar kartą pabrėžia profilaktinio tikrinimosi svarbą, nes nemažai žmonių, kurie yra padidėjusios rizikos grupėje, jokių simptomų nejaučia ir niekuo nesiskundžia. O kai pasireiškia nemalonūs ar skausmingi organizmo pakitimai, negalvojame, kad jiems įtakojo turėjo, tarkim, antsvoris ar padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Tad į viską reikėtų žvelgti kompleksiškai ir neignoruoti, atrodytų, nereikšmingų, tačiau kartu su kitais rizikos veiksniais pavojų susirgti didinančių aspektų.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Dalia Stasinienė konsultacijos metu

Šeimos gydytoja mato ir teigiamų dalykų. Pirmiausia, pasak jos, būtent 35–45 m. vyrai pastaraisiais metais vis dažniau tikrinasi profilaktiškai. Tai leidžia anksti pastebėti pačius įvairiausius ateityje pavojų sveikatai galinčius sukelti organizmo pakitimus. Prie to prisideda ir nuolat tobulėjanti medicinos technika bei vis garsesnis kalbėjimas apie šias problemas. Visa tai leidžia anksti pastebėti pavojaus signalus ir imtis atitinkamų priemonių.

Gydytoja Dalia Stasinienė ragina nuolat rūpintis savo sveikata – netgi tuomet, kai jokių simptomų dar nejaučiate. Profilaktiškai išsitirti reikėtų bent kartą per metus – taip galima anksti aptikti prasidedančią ligą ir sėkmingai užkirsti jai kelią. Jei to dar nedarote, galbūt Tėvo diena yra puiki proga pradėti?

Ką turėtų žinoti ir į ką atkreipti dėmesį link 40-mečio artėjantis vyras?

žinoti savo kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujyje, stebėti jų pakitimus;
laikytis subalansuoto gyvenimo būdo;
mesti rūkyti, vengti streso ir reguliuoti svorį;
bent kartą per metus profilaktiškai išsitirti ir sužinoti bendrą savo sveikatos būklę.