Šeimos gydytojos patarimai vyrams

Urologinės ligos, vyro sveikata

4 min. skaitymo

Birželis - vyrų sveikatos mėnuo. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Dalia Stasinienė atkreipia dėmesį į 7 sveikatai svarbius dalykus. Kiekvienas vyras, keisdamas savo elgseną ir ugdydamas naujus įpročius, gali tapti ne tik sveikesnis, bet ir laimingesnis.

Nutukimas

Dėl nutukimo mažėja testosterono kiekis, didėja kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje, todėl didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei storosios žarnos, prostatos vėžiu.

Nutukimas sparčiai plinta. Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje nuo 1994 iki 2010 metų antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimo - nuo 10 proc. iki 19 proc. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp moterų nepasikeitė. Apie 30 proc. nutukusių žmonių, kovodami su stresu, persivalgo.

Kiekvienas vyras turėtų žinoti, kad normalus svoris yra tuomet, kai KMI (kūno masės indeksas) 19-25. Jei KMI viršija 30, diagnozuojamas nutukimas.

Nutukimą būtina gydyti, nes jis sukelia daugybę ligų. Užtenka nors 5-10 proc. sumažinti svorį, ir sveikata pagerėja.

Mitybos subalansavimas, fizinis aktyvumas - svarbiausi gydant nutukimą. Jei šios priemonės nebepadeda, atliekamos atitinkamos operacijos.

Didelis cholesterolio kiekis

Cholesterolio kiekį reikėtų pradėti reguliariai tikrinti nuo 35 m. Jei esate jaunesnis, tikrinkite jo kiekį, jei:

sergate cukriniu diabetu;
turite padidėjusį kraujospūdį;
šeimoje yra sergančių širdies ligomis;
rūkote.

Padidėjęs cholesterolio kiekis lemia kraujagyslių sienelių pakitimus. Užsikimšus ar plyšus pažeistai kraujagyslei, išsivysto infarktas arba insultas.

Senstant cholesterolio kiekis turi tendenciją didėti. Reikia įvertinti „gerojo" ir „blogojo" cholesterolio santykį. Vyrams rekomenduojama palaikyti bendrąjį cholesterolio lygį ne didesnį nei 5,2 mmol/l. Gydytojas interpretuoja cholesterolio rodiklius atsižvelgdamas į rizikos veiksnius, amžių, lytį, šeimos istoriją, rūkymą, aukštą kraujospūdį, fizinį aktyvumą, antsvorį ir diabetą.

Padidėjęs kraujospūdis

Padidėjęs kraujospūdis - tai 140/90 ar daugiau.

Lietuvoje dėl padidėjusio kraujospūdžio kenčia apie 60 proc. vyrų. Apie 30 proc. net nežino, kad turi padidėjusį kraujospūdį. Aukštas nekontroliuojamas kraujospūdis gali sukelti komplikacijų - insultą, širdies veiklos, inkstų funkcijos sutrikimus.

Jeigu kraujo spaudimas lygus ar didesnis nei 140/90 mmHg, jis laikomas padidėjusiu. Ypač svarbu mažinti kraujospūdį sergant diabetu, inkstų ir širdies ligomis.

50-64 m. vyrai turi tikrintis kraujospūdį kas 2-3 mėn. Subalansuota mityba, antsvorio atsikratymas, saikingas druskos, alkoholio vartojimas, nerūkymas, judėjimas, produktų, turinčių kalio ir magnio, vartojimas gali gerokai sumažinti infarkto ir insulto riziką.

Storosios žarnos vėžys

Nuo 50 m. reikėtų atlikti kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio tyrimus.

Kolorektalinis vėžys (adenokarcinoma) - viena iš penkių dažniausiai pasitaikančių vėžio rūšių Lietuvoje. Rizika susirgti padidėja vyresniems nei 50 metų, valgantiems daug gyvulinės kilmės riebaus maisto, sergantiems lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis, turintiems genetinį polinkį, mažo fizinio aktyvumo vyrams.

Anksti diagnozuotą kolorektalinį vėžį galima išgydyti chirurginiu būdu.

Diabetas

Tirtis dėl diabeto būtina, jei turite padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolio kiekį. 50-64 m. vyrai, turintys diabeto rizikos veiksnių, turėtų tikrintis sveikatą mažiausiai du kartus per metus.

Diabetu serga 3-4 proc. vyresnių nei 40 m. žmonių, apie 11 proc. - vyresnių nei 65 m. Juo serga tiek vyrai, tiek moterys. Trečdalis sergančiųjų nežino apie ligą. Diabetas diagnozuojamas per vėlai, praėjus 9-10 metų nuo ligos pradžios.

Diabetas gali sukelti tokių rimtų komplikacijų kaip:

akių pažeidimas su regėjimo praradimu;
inkstų funkcijos pažeidimas su funkcijos sutrikimu;
nervų sistemos pažeidimas, didinantis pėdų opų atsiradimo, galūnių amputacijos riziką;
urogenitalinės sistemos sutrikimai;
lytinė disfunkcija.

Lytinės funkcijos sutrikimai būdingi daugiau kaip 50 proc. vyrų, perkopusių per 40 m. ir sergančių diabetu ilgiau nei 10 m. Tokia būklė neigiamai veikia ne tik vyrų, bet ir jų moterų gyvenimo kokybę, mažina vyrų savigarbą, sukelia menkavertiškumo jausmą, depresiją.

Prostata

Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Per metus nustatoma apie 2 000 naujų atvejų. Sergamumas šia liga nuolat auga. Daugiau kaip 50 proc. vyresnių nei 50 m. ir apie 90 proc. vyresnių nei 70 m. vyrų turi padidėjusią prostatą.

Gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH) ir vėžio požymiai labai panašūs:

sunkesnis šlapinimasis, susilpnėjusi šlapimo srovė;
dažnesnis šlapinimasis, šlapinimasis naktį;
skausmas šlapinantis.

Pagrindiniai tyrimai - tai prostatos ištyrimas per tiesiąją žarną ir PSA kraujyje tyrimas. Šie tyrimai vyrams per 50 m. turi būti atliekami kasmet. Vėžio diagnozei patvirtinti ar paneigti būtina įtartinus dėl vėžio prostatos audinius ištirti mikroskopu. Prostatos audinio mėginių gaunama atlikus prostatos biopsiją.

Depresija

Jūsų emocinė sveikata tokia pat svarbi kaip ir fizinė. Jei liūdna, jaučiatės apimtas

nevilties daugiau nei 2 savaites iš eilės, esate apatiškas, jūsų niekas nebedomina, neteikia džiaugsmo, gali būti, kad kenčiate nuo depresijos.

Vyrai dažnai mano, kad turi būti stiprūs, todėl nenorėdami pasirodyti silpni neigia vyrų depresijos egzistavimą, nesikreipia pagalbos į specialistus, stengiasi patys susidoroti su problemomis. Vyrai, kenčiantys nuo depresijos, nelinkę kalbėti apie savo jausmus, jie gydosi patys, dažniausiai alkoholiu.

Labai svarbu laiku suteikti pagalbą vyrui, kenčiančiam nuo depresijos, nes sulaukus vidutinio amžiaus vyrų savižudybių skaičius išauga trigubai, o perkopus 65 m. - dar labiau.

Laiku diagnozavus, galima įveikti daugumą pagrindinių sveikatos problemų.

Šeimos medicinos centras ragina vyrus labiau rūpintis savimi, nes sveikas vyras - tai laiminga šeima. O šeimos gydytojas visada patars, nuo ko geriausia padėti.