2024 12 02
Atsako chirurgas: ar tikrai po tulžies pūslės operacijos teks kardinaliai keisti mitybą?
Virškinamojo trakto ligos
4 min. skaitymo
Tulžies pūslės operacija sergantiems tulžies pūslės akmenlige dažnai kelia nerimą, ypač dėl iki šiol paplitusio mito, jog pašalinus šį organą teks visam gyvenimui griežtai riboti mitybą ar ugdytis kitus, ne visada patogius, įpročius. Vis dėlto Medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ konsultuojantis bei operuojantis abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Simonas Ūselis pranešime žiniasklaidai ramina: dėl šiuolaikinės medicinos galimybių po tulžies pūslės operacijos greitai atsigaunama, o jokių ilgalaikių apribojimų nėra.
Kada būtina šalinti tulžies pūslę?
Tulžies pūslės pašalinimo operacijos dažniausiai prireikia dėl simptominės tulžies pūslės akmenligės (lėtinio kalkuliozinio cholecistito), kai tulžies pūslė tampa disfunkcinė ir sukelia nemalonius simptomus.
„Vienas dažniausių simptomų – skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku arba epigastriumo srityje (po „duobute“), pasireiškiantis po valgio. Taip pat skundžiamasi sunkumo jausmu pilve, kartais – intensyvesniu skausmu, vadinamu kepenų diegliais“, – sako dr. S. Ūselis.
Sergant simptomine lėtine tulžies pūslės akmenlige, kyla rizika, kad uždegimas iš lėtinės fazės gali pereiti į ūminę. Negydoma akmenligė gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip sepsis, kepenų reakcinis pažeidimas, pūlinių susiformavimas kepenyse ar aplink tulžies pūslę, tulžies pūslės perforacija (prakiurimas) ir biliarinis peritonitas (pilvaplėvės uždegimas). Tad delsimas kreiptis pagalbos kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Kitos galimos komplikacijos, susijusios su tulžies pūslės akmenlige, yra mechaninė gelta bei tulžies sukeltas kasos uždegimas (biliarinis pankreatitas).
„Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo greičiau galima išvengti ne tik skausmingų simptomų, bet ir galimų komplikacijų“, – pabrėžia chirurgas ir aiškina, kad indikacijos tulžies pūslės akmenligės operacijai yra nustatymas, kad tulžies pūslė jau nefunkcionuoja tinkamai – ji yra disfunkcinė. Dėl šios priežasties jos pašalinimas nesukelia papildomos žalos organizmui. Ar tiesa, kad po tulžies pašalinimo laukia amžina dieta? Koks gyvenimas laukia be tulžies pūslės? Šito dažnai teiraujamasi abdominalinės chirurgijos gydytojo dr. Simono Ūselio – ar tikrai, pašalinus tulžies pūslę, visą likusį gyvenimą teks laikytis griežtos dietos? Vis dėlto, gydytojas šypsosi, jog tai nors ir populiarus, bet mitas.
Ar tiesa, kad po tulžies pūslės operacijos teks amžinai laikytis dietos?
„Beveik kiekvienos konsultacijos metu prieš operaciją išgirstu šį klausimą. Suprantu pacientų nerimą ir labai gerai, kad jie to klausia, tačiau tiesa yra ta, kad griežtesnės dietos reikia laikytis tik vieną ar dvi savaites po operacijos. Ir tai daugiau susiję su bendra chirurgine intervencija. Vėliau pacientai gali grįžti prie įprasto maisto raciono, žinoma, nepamiršdami sveikos mitybos principų, – tvirtina gydytojas. – Tulžis toliau gaminama kepenyse ir patenka į dvylikapirštę žarną, todėl po operacijos žarnyno funkcija išlieka nepakitusi.“ Pirmosiomis dienomis po operacijos rekomenduojama vengti didelių maisto porcijų, riebių patiekalų bei sunkiai virškinamo maisto. Taip pat, pavyzdžiui, pirmąsias 5–7 dienas po operacijos reikėtų vengti gausaus šviežių daržovių bei vaisių vartojimo.
Po operacijos – kuo ansktyvesnis judėjimas
„Po operacijos svarbu vartoti pakankamai skysčių ir laikytis subalansuotos mitybos. Valgyti galima beveik viską, tačiau pacientams pateikiamos mitybos rekomendacijos“, – sako chirurgas ir tikslina, kad nėra jokių maisto produktų, kurių po tulžies pūslės pašalinimo reikėtų atsisakyti visam laikui. Po operacijos – kuo ankstyvesnis judėjimas Šiais laikais tulžies pūslės operacijos atliekamos laparoskopiškai. Tai toks metodas, kai operacija atliekama itin plonais instrumentais, įvedamais per minimalius pjūvius, vaizdą stebint itin tikslia didelės raiškos kamera. Laparoskopinės operacijos metu nedaromas didelis atviras pjūvis, dėl to mažiau traumuojamas organizmas, sumažėja pooperacinio kraujavimo ir infekcijų rizika, po operacijos greičiau atsigaunama ir grįžtama prie įprasto gyvenimo ritmo. Tokios operacijos dažnai atliekamos dienos chirurgijos skyriuje, o pacientai namo išleidžiami jau tą pačią arba kitą dieną.
Kitas dažnas pacientų klausimas – kaip greit po operacijos bus galima grįžti į iki tol įprastą darbingumą? „Po operacijos intensyvesnis skausmas dažniausiai trunka iki penkių dienų, tačiau jis yra individualus ir įprastai sėkmingai kontroliuojamas analgetikais. Jei žmogaus darbas yra sėdimas ar nereikalaujantis didelio fizinio krūvio, į jį gali grįžti priklausomai nuo savijautos. Jei skausmas praėjo ir pacientas jaučiasi komfortiškai, į darbą grįžtama praėjus kelioms dienoms po operacijos. Geriausia konkrečiu atveju dėl to pasitarti su gydytoju“, – komentuoja dr. S. Ūselis. Tiesa, po tulžies pūslės operacijos 1–2 mėnesius svarbu vengti fizinės veiklos, kuri sukelia stiprų pilvo raumenų apkrovimą.
„Reikėtų nekelti sunkių daiktų ir neužsiimti sportu, kuris reikalauja intensyvaus pilvo raumenų darbo, pavyzdžiui, svorių kilnojimu ar intensyviomis jėgos treniruotėmis. Toks atsargumas būtinas siekiant sumažinti pooperacinių išvaržų atsiradimo riziką, kurios gali išsivystyti, jei po operacijos gyjantys pilvo sienos audiniai patiria per didelę įtampą“, – sako gydytojas. Pooperaciniu laikotarpiu rekomenduojama rinktis lengvą fizinę veiklą, tokią kaip pasivaikščiojimai, kurie padeda palaikyti bendrą organizmo tonusą, tačiau neperkrauna pilvo raumenų. „Po operacijos svarbu kuo anksčiau pradėti judėti: iš pradžių atsisėsti, vėliau atsistoti ir vaikščioti trumpomis distancijomis, palaipsniui jas didinant. Jei jaučiamas skausmas, reikėtų drąsiai vartoti gydytojo paskirtus vaistus nuo skausmo – jų vengti nereikia. Taip pat būtina nepamiršti gerti pakankamai vandens ir vengti ilgalaikio badavimo“, – pataria abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. S. Ūselis.
Tulžies pūslės operacijos metu ir po jos chirurgai turėtų bendradarbiauti su kitų sričių specialistais, kaip vidaus ligų gydytojais, gastroenterologais, dietologais ar anesteziologais, kad būtų galima efektyviai stebėti paciento būklę, užkirsti kelią komplikacijoms ir pasiekti geriausius gydymo rezultatus. Toks bendradarbiavimas padeda pacientui kiek įmanoma greičiau atsigauti po operacijos, sumažinti riziką komplikacijoms ir suteikti pacientui visapusišką pagalbą.