Kaip laparoskopija keičia apendicito operacijas?

Jau ne vienerius metus pacientams, nustačius ūminio apendicito diagnozę, vis dažniau taikoma ne tradicinė apendicito operacija, bet tausojanti chirurginė technika – laparoskopija. Plačiau apie tai, kuo jos skiriasi, kokie yra laparoskopijos privalumai, apie jos eigą ir pooperacinį laikotarpį pasakoja medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ abdominalinės chirurgijos (pilvo) gydytojas med. dr. Simonas Ūselis.

Kas yra apendicitas ir kokie jo simptomai?

Apendicitas – kirmelinės ataugos uždegimas. Tai ūminė chirurginė liga, kuri gydoma operaciniu būdu. Įprastai apendicito simptomai yra bendras silpnumas, pykinimas ir prasta savijauta. Vienas dažniausių pirmųjų pasitaikančių ūminio apendicito simptomų, pasak gydytojo, – viso pilvo skausmas, kuris vėliau lokalizuojasi dešinėje apatinėje pilvo dalyje (ten, kur yra kirmėlinė atauga), arba pilvo skausmas, nepraeinantis pavartojus vaistų nuo skausmo. 

Pasak med. dr. S. Ūselio, gali pasireikšti ir kiti apendicito požymiai:

• vėmimas,
• apetito stoka,
• karščiavimas su šaltkrėčiu arba be jo,
• rečiau pasitaikantys žarnyno veiklos sutrikimai: pilvo pūtimas, dujų kaupimasis.

Kaip yra diagnozuojamas apendicitas?

Nepaisant to, kad ūminis apendicitas yra viena seniausių žinomų chirurginių ligų, kaip teigė abdominalinės chirurgijos gydytojas, jo tiksli diagnostika ir optimalus gydymo metodas išlieka tam tikru iššūkiu net ir šiandien.

„Pirmiausia pacientą apklausiame, kokie buvo pirmieji simptomai ir kiti ligos požymiai, kada prasidėjo, kokia buvo jų eiga. Kitaip tariant, surenkama ligos anamnezė. Tuomet paskiriami laboratoriniai kraujo tyrimai, kartu atliekami radiologiniai diagnostiniai tyrimai, dažniausiai – pilvo ultragarsinis tyrimas“, – sakė pilvo chirurgas ir pridūrė, jog ultragarsinio tyrimo metu dažniausiai visada bandoma pamatyti ir apžiūrėti kirmėlinę ataugą bei nuspręsti, ar ji pakitusi, ar ne.

Nors liga atrodo paprasta, anot gydytojo, jeigu pacientas susirgo neseniai, pakitimus pamatyti sunkiau. Be to, kirmėlinė atauga gali būti įvairių padėčių, todėl kinta pačios ligos simptomatika ir diagnostika.

Kada kreiptis į gydytoją dėl įtariamo apendicito?

Med. dr. S. Ūselis atkreipė dėmesį, kad jei nuo simptomų pradžios praėjo nedaug laiko, neretai dar net kraujo rodikliuose nebūna jokių pakitimų, nematoma jokių pakitimų ir echoskopiškai: „Kliniškai diagnozuoti apendicitą galima tuomet, kai nuo simptomų pradžios yra praėjusios ne mažiau kaip 6–24 valandos. Pavyzdžiui, jeigu žmogus tik pajuto viso pilvo skausmą ir kreipėsi į pilvo chirurgą, praėjus dviem valandoms nuo simptomų pradžios, nebus galima tiksliai diagnozuoti ūminio apendicito vien iš klinikinio įvertinimo.“

Taigi, pajutus pirmuosius simptomus, tokius kaip bendras silpnumas, negalavimas kartu su pilvo skausmu, kurį kartais žmonės apibūdina kaip „apendicito skausmas“, rekomenduojama laikytis skysčių dietos ir vartoti vaistus nuo skausmo.

Tačiau jei skausmas nemažėja net ir po analgetikų vartojimo ar išlieka ilgiau kaip 6–12 valandų,  atsiranda kitų apendicito simptomų, tokių kaip karščiavimas su / be šaltkrėčio, stiprus lokalizuotas skausmas vienoje pilvo dalyje, pykinimas, vėmimas, apetito stoka, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytojus, siekiant išvengti ligos progresavimo ir su tuo susijusių komplikacijų.

Konservatyvus gydymas

Konservatyvus apendicito gydymas, kaip teigė abdominalinės chirurgijos gydytojas, taikomas retai, esant tam tikroms būklėms ir kontraindikacijoms operacijai.

Chirurginis gydymas 

Pagrindinis ūminio apendicito gydymo būdas – operacinis. Per pastaruosius dešimt metų pasaulyje ir Lietuvoje patobulėjo apendicito diagnostika ir gydymas, todėl, pasak med. dr.  S. Ūselio, turint pagrįstą priešoperacinę diagnozę, atliekama tikslinga operacija – laparoskopinė apendektomija.

„Kalbant apie abdominalinę chirurgiją, laparoskopija šiais laikais taikoma vis plačiau ir yra viena pagrindinių operacinių technikų. Ne tik dėl tausojančios paciento sveikatą metodikos, bet ir dėl inovacijų joje, kurios leidžia tiksliau ir greičiau operuoti pacientus“, – sakė pilvo chirurgas ir pridūrė, jog ūminio apendicito atveju laparoskopija naudinga ir tuo, jog tam tikrais atvejais pasitarnauja kaip diagnostinis metodas.

Mat net ir nepaisant gan tikslios priešoperacinės diagnostikos, gali pasitaikyti atvejų, kai laparoskopijos metu randama kitų pakitimų pilvo ertmėje, kurie sukelia panašius į apendicitą simptomus.

Tradicinė apendicito operacija vs. laparoskopinė operacija

Lyginant tradicinę apendicito operaciją su laparoskopija, pastaroji, kaip pabrėžė med. dr.  S. Ūselis, tausoja paciento sveikatą. Po jos pacientas greičiau gali pradėti judėti, grįžti prie įprastos veiklos.

Gydytojas teigė, jog laparoskopiškai operuojami netgi sudėtingiausi ūminio apendicito atvejai: „Studijų duomenimis, laparoskopinis apendicito gydymas nė kiek nenusileidžia atvirai apendektomijai, o kitais aspektais yra net pranašesnis.“

Laparoskopinės apendicito operacijos eiga

Abdominalinės chirurgijos gydytojas pasakojo, jog pacientas operuojamas taikant bendrinę nejautrą, todėl nieko nejaučia, negirdi ir dažnu atveju neprisimena, kas vyksta operacinėje iki operacijos.

Kol anesteziologai rūpinasi paciento gyvybinių funkcijų stebėjimu ir koregavimu, pilvo chirurgai per tris mažus pjūvius (1–2 cm dydžio), naudodami specialius instrumentus ir vaizdo kamerą, atlieka kirmėlinės ataugos pašalinimo operaciją.

Po apendicito operacijos laparoskopu pacientas pabunda ir yra stebimas pabudimo palatoje apie 1–2 valandas. Esant stabiliai būklei, grįžta į palatą. Įprastai apendicito operacija trunka 1 val.

Atsigavimo laikas po apendicito operacijos

Atsižvelgiant į pakitimus, rastus operacijos metu, ir operacijos eigą, dažnu atveju, kaip sakė med. dr. S. Ūselis, jau kitą parą po operacijos pacientas gali vaikščioti, vartoti skysčius, lengvai užkąsti.

Esant sklandžiam gijimui, pacientas išrašomas iš ligoninės praėjus 1–2 parai po operacijos.

Mityba po laparoskopinės apendicito operacijos

Dažnas teiraujasi, koks turėtų būti maistas po apendicito operacijos. Gydytojas teigė, jog griežtų mitybos apribojimų nėra. Rekomenduojama savaitę po operacijos valgyti mažomis porcijomis, nepersivalgyti, vengti šviežių vaisių ir daržovių, kad nepūstų pilvo.

Reabilitacija po apendicito operacijos

„Specialios reabilitacijos po operacijos nereikia, svarbu atsiminti, kad reikia ne tik gulėti lovoje, bet stengtis po truputį vis daugiau judėti. Ankstyvas mobilumas po operacijos skatina greitesnį viso organizmo atsigavimą“, – patarė med. dr. S. Ūselis.

• Po operacijos 3–4 dienas rekomenduojama vartoti vaistus nuo skausmo pooperaciniam skausmui malšinti.
• Po savaitės pašalinamos odos siūlės, tada galima šlapinti ir plauti žaizdas prausikliais.
• Taip pat rekomenduojama vieną mėnesį nekelti didelių svorių ir riboti aktyvią, intensyvią fizinę veiklą dėl pooperacinių išvaržų profilaktikos.
• Jei paciento buitinė ar darbinė veikla susijusi su intensyvia fizine veikla, nedarbingumas po apendicito operacijos gali trukti nuo 1 iki 4 savaičių.

Grįžus namo ir jaučiant, kad visgi pilvo skausmai išlieka ar atsiranda karščiavimas, pooperacinės žaizdos sekretuoja pūlingu, neskaidriu skysčiu, rekomenduojama pakartotinai kreiptis į chirurgą.