Kasos ligos. Kasos uždegimas bei ūminis pankreatitas

Kasa – svarbiausia virškinimo liauka

Kasa – antra pagal dydį po kepenų ir pirma pagal svarbą virškinimo liauka. Ji yra viršutinėje pilvo ertmės dalyje, giliai paslėpta ir apsaugota tarp skrandžio ir užpakalinės pilvo sienos, išilgine ašimi išsidėsčiusi skersai stuburo ašies. Kasa sveria apie 75 g, yra maždaug delno dydžio, liežuvio formos, skiltėtos struktūros.

Veikia lyg chemijos fabrikas

Kasa lyg mini chemijos fabrikas kasdien pagamina apie 1,5–2,5 l labai sudėtingos sudėties sulčių. Jos sudarytos iš vandens, šarminių hidrokarbonatų, chloro jonų. Pati svarbiausia sudėtinė dalis – virškinimo fermentai, skaidantys visas pagrindines maisto medžiagas (baltymines, riebalines, angliavandenines, nukleotidines). Baltymines medžiagas skaidantys fermentai pagaminami neaktyvių formų tam, kad „nesuvirškintų“ savo pačių fabriko – kasos audinio. Jie aktyvuojami tik tada, kai išsiskiria į dvylikapirštę žarną ir reaguoja su kitais čia esančiais fermentais. Kasos fermentai, patekę į dvylikapirštę žarną, lyg žirklėmis „sukarpo“ dideles maisto medžiagų molekules į mažesnes, taip paruošdami maistą tolesniam smulkinimui plonosiose žarnose iki amino ir riebalų rūgščių, monosacharidų ir kt. mažiausių dalelių, kurios jau gali būti rezorbuotos į kraują ir naudojamos kaip organizmo statybinės ir energetinės medžiagos.

Po valgio jau po kelių minučių prasideda kasos sulčių gamyba ir tęsiasi 6–14 val., priklausomai nuo suvalgyto maisto sudėties ir kiekio bei skrandžio rūgštingumo. Sveika kasa pagamina tiek ir tokių fermentų, kokių reikia būtent tai maisto porcijai suvirškinti, todėl kasos sulčių sudėtis kiekvieną kartą yra skirtinga. Akivaizdu, kad vadinamasis maisto derinimas, kai valgomos tik tam tikros maisto medžiagos ir nevalgomos kitos, neturi prasmės. 

Kita labai svarbi kasos funkcija – tai hormonų, tarp jų ir insulino, gamyba.

Ūminis pankreatitas – sunki kasos liga

Ūminis pankreatitas – staiga prasidėjęs kasos uždegimas. Tai sunki  ir pavojinga liga.

Pagal pankreatitą sukėlusią priežastį jis skirstomas į :

• sukeltą  alkoholio – sudaro iki 40 proc. visų ūminių kasos uždegimų, daugiausia serga vyrai;
• sukeltą tulžies akmenų ar kitos kilmės bendrojo tulžies latako užsikimšimo – sudaro nuo 40 iki 50 proc. visų ūminių kasos uždegimų. Tulžies akmenų sukeltu pankreatitu daugiausia serga moterys;
• idiopatinį (nenustatytos priežasties) – sudaro nuo 10 iki 20 proc.;
• sukeltą retų priežasčių – sudaro apie 5 proc.

Retos ūminio pankreatito priežastys:

• pilvo traumos;
• kraujotakos sutrikimai po sunkių operacijų, sušalus, dėl kraujagyslių ligų;
• kasos audinio pažeidimai po medicininių manipuliacijų;
• įvairūs vaistai, ypač steroidiniai hormonai;
• virusinės infekcijos (AIDS, herpeso, citomegalo, parotito virusai ir kt.);
• bakterinės infekcijos (tuberkuliozė, salmoneliozė, jersiniozė, sifilis ir kt.);
• parazitai (pvz., askaridės) ir kt.;
• autoimuninis  pankreatitas;
• genetiškai paveldimas pankreatitas.

Statistiškai dauguma, apie 75 proc., ūminio pankreatito atvejų yra nesunkios formos.  Tačiau net 25 proc. atvejų yra sunkios, potencialiai mirtinos formos.

Kas vyksta žmogaus organizme staiga „užsidegus“ kasai? Prasideda labai intensyvus kasoje esančių neaktyvių fermentų aktyvavimas. Jie pradeda virškinti kasos audinius, šie ima irti, nekrozuoti. Dažnai jau nekrozavę kasos audiniai supūliuoja, gali prasidėti kraujo užkrėtimas (sepsis). Pažeidžiamos kasoje ir aplink ją esančios kraujagyslės. Uždegimo metu išskiriama daug agresyvių skysčių, kurie, plisdami  aplink kasą esančiais audiniais, pateka į pilvaplėvės, pleuros ertmes, chemiškai juos pažeidžia, sukelia tų audinių uždegimą. Dalis aktyvių kasos fermentų ir toksinų per pažeistas kraujagysles patenka į bendrąją kraujotaką, sukelia kraujavimą iš įvairių organų, kraujospūdžio kritimą, šoką su daugybiniu organų nepakankamumu. Pirmiausia pažeidžiami plaučiai, inkstai, širdies ir kraujagyslių sistema.

Ūminio pankreatito simptomai:

• stiprus pilvo skausmas. Jis palaipsniui ar staiga prasideda viršutinėje pilvo dalyje, „juosia lyg diržu“, išplinta į visą pilvą ir krūtinę, nugarą, kartais imituoja miokardo infarktą. Skausmas gali kiek sumažėti sėdint, palinkus į priekį ar klūpant. Skausmas sustiprėja pavalgius ar išgėrus skysčių, nuo menkiausio  judesio, kosint;
• pykinimas, vėmimas, po kurio nejaučiama palengvėjimo, pilvo pūtimas, žagsulys;
• bendras silpnumas, prakaito pylimas, šokas; galimas sąmonės aptemimas;
• kraujavimas iš virškinamojo trakto ar kraujosruvos ant odos (dažniausiai aplink bambą ar pilvo šonuose);
• gelta, karščiavimas.

Ligos baigtis priklauso nuo ją sukėlusios priežasties panaikinimo, audinių pažeidimo gylio ir ploto, komplikacijų atsiradimo ir jų koregavimo, bendros organizmo būklės, gyvybinių resursų.

Ūminio pankreatito komplikacijos

Ankstyvos ūminio pankreatito komplikacijos išsivysto iki 14 ligos paros. Tai gali būti šokas, dauginis organų nepakankamumas, gelta, kraujo krešumo sutrikimai, kraujavimas iš virškinamojo trakto. Šiuo ligos periodu dažniausiai mirštama nuo širdies–kraujagyslių sistemos ar kvėpavimo nepakankamumo.

Vėlyvosios komplikacijos: suirusių kasos ir aplinkinių audinių supūliavimas; kasos pseudocistų  susiformavimas suirusių audinių vietoje; kraujo užkrėtimas (sepsis);  skrandžio, žarnyno nekrozė su išopėjimais, prakiurimais, kraujavimu ir kt. Šiuo periodu du trečdaliai mirčių įvyksta dėl infekcijos ir kraujo užkrėtimo (sepsio).

Ūminio pankreatito gydymas

Sergantieji ūminiu pankreatitu turi būti gydomi tik ligoninėje, o esant sunkiai ligos formai – reanimacijos skyriuje. Labai svarbu į gydytojus kreiptis kuo greičiau, nesitikint, kad liga praeis savaime. Prognostinis ligos vertinimas pagal atsirandančius simptomus ir tyrimų duomenis galimas ne anksčiau kaip per pirmąsias 3 paras, tačiau pažymėtina, kad ūminio pankreatito eiga sunkiai nuspėjama. Pacientas intensyviai stebimas, jam neduodama nei gerti, nei valgyti; dažniausiai į skrandį įkišamas zondas, kad išbėgtų besikaupiantis turinys. Į veną lašinama daug skysčių, skiriama ir maitinamųjų tirpalų, užtikrinant energijos ir maisto medžiagų poreikį. Skiriami nuskausminamieji vaistai ir procedūros. Į veną lašinami skrandžio rūgšties sekreciją slopinantys vaistai, jei reikia – ir stipriai veikiantys antibiotikai. Koreguojama visų gyvybiškai svarbių  organų veikla. Jei reikia, pasitelkiama sudėtinga aparatūra, taip pat ir dirbtinė plaučių ventiliacija, hemodializė.

Kad  sergantysis sveiktų, svarbiausia nustatyti ir stengtis pašalinti ūminį pankreatitą sukėlusią priežastį, užkirsti kelią ir kuo anksčiau likviduoti grėsmingas komplikacijas. Tam tenka atlikti daug sudėtingų tyrimų: laboratorinių, ultragarsinių, rentgenologinių (įskaitant ir kompiuterinę tomografiją), endoskopinių, magnetinio rezonanso tomografijos. Nustačius kliūtį trukdančią ištekėti iš kasos jos pagamintoms sultims, ji pašalinama.

Pasveikus nuo sunkaus pankreatito apie 60 proc. pacientų atsiranda vėlyviausios komplikacijos. Jų sunkumas priklauso nuo to, kiek kasos audinio suiro, kokie defektai liko ir kokio pobūdžio randiniai audiniai susiformavo toje vietoje. 

Vėlyvosios ūminio pankreatito komplikacijos: cukrinis diabetas, mitybos nepakankamumas, kasos pseudocista, kasos ir tulžies latakų randiniai susiaurėjimai, vartų venos šakų trombozė su apeinančiųjų tos venos šakų varikoziniu išsiplėtimu skrandyje, stemplėje ir galimu kraujavimu iš tų veninių mazgų.

Pacientams, kenčiantiems nuo vėlyvųjų ūminio pankreatito komplikacijų, ilgalaikis gydymas parenkamas individualiai.

Pasveikus nuo ūminio pankreatito, jei jis nebuvo sunkus, gydymo nereikia. Būtina vengti ligą sukėlusių veiksnių ar juos panaikinti. Pvz., esant tulžies pūslės akmenligei, reikia atlikti operaciją ir pašalinti tulžies pūslę. Labai svarbus sveikas gyvenimo būdas, alkoholio ir nikotino atsisakymas.

Persirgusieji ūminiu pankreatitu privalo nevartoti nepaskirtų vaistų, jei įmanoma, nutraukti hormonų vartojimą, nes kontraceptikai, kiti lytinių hormonų preparatai yra žalingi. Esant padidėjusiam kraujo lipidų (trigliceridų) kiekiui, reikia riboti gyvulinės kilmės riebalus, angliavandenius maiste. Esant padidėjusiam kalcio kiekiui kraujyje, būtina nustatyti padidėjimo priežastį, ištirti prieskydines liaukas, kaulus ir kt. priežastis ir atitinkamai gydyti.

Įtariant paveldimą pankreatitą, reikalinga genetiko konsultacija. Gali būti reikalingas ir tam tikras ilgalaikis medikamentinis gydymas, padedantis suvaldyti kai kuriuos rizikos veiksnius, bet pirmiausia jie turi būti nustatyti.