2013 01 16
Kodėl Lietuvoje vis dar nediagnozuojama celiakija?
Virškinamojo trakto ligos
3 min. skaitymo
Jolita Sadauskaitė, Nacionalinės celiakijos ir maisto netoleravimo draugijos pirmininkė
Celiakija - autoimuninė, paveldima virškinamojo trakto liga, kuri kyla, kai organizmas netoleruoja tam tikrų grūduose esančių baltymų, apibendrintai vadinamų gliutenu. Daug žmonių serga celiakija ir to nežino. Tai gresia rimtomis komplikacijomis.
Celiakijos požymiai išryškėja valgant maisto produktus, pagamintus iš kviečių, rugių ir miežų. Kai gliuteno netoleruojantis žmogus valgo duoną, blynus, manus ar kitus grūdinius produktus ir patiekalus, pažeidžiama jo plonojo žarnyno gleivinė, dėl to organizmas neįsisavina maisto medžiagų. Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos gastroenterologės Dalios Gruslienės, celiakija gali pažeisti ne tik plonąjį žarnyną, bet ir kitus organus, pavyzdžiui, endokrininės, nervų sistemos, kepenis, - jungiamąjį audinį ir kt. Šiuos organizmo pokyčius sukelia baltymai, esantys kviečiuose (gliadinas), rugiuose (sekalinas) ir miežiuose (hordeinas). Apibendrintai žalingi baltymai yra vadinami gliutenu.
Koks celiakijos paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje?
Celiakijos paplitimas bendroje gyventojų populiacijoje Europoje ir Amerikoje yra 1 iš 100 žmonių. Lietuvoje tikslių šios ligos duomenų iki šiol nebuvo. 2009-2010 metais Vaikų ligoninėje (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas) buvo tirti 11-13 metų amžiaus vaikai. Tyrimo rezultatai parodė, kad celiakija serga 1 iš 500 nurodyto amžiaus vaikų. Šis tyrimas paneigė mitą, kad celiakija - reta liga, nes 1994-1996 metais - preliminarus šios ligos paplitimas buvo 1 iš 4120 naujagimių.
Blogiausia, kad celiakija 90 proc. sergančių asmenų gali būti niekada nediagnozuota. Taigi, gana didelis nuošimtis žmonių gali nė neįtarti, kas serga šia liga. To priežastys yra kelios. Viena jų - žinių apie celiakijos ligą stoka. Kita priežastis, kodėl sergantis žmogus gali to nė neįtarti - ligos diagnozavimo ypatumai, mat norint nustatyti šią ligą reikia atlikti specialius tyrimus.
Ar celiakija serga tik vaikai?
Kurį laiką vyravo nuomonė, kad celiakija serga tik vaikai. Tačiau ji gali varginti ir suaugusiuosius. Vyriausia pacientė pasaulyje, kuriai diagnozuota celiakija, buvo 94 metų moteris.
Kodėl svarbu kuo anksčiau diagnozuoti celiakiją?
Sergant celiakija susidaro autoantikūnų, kurie pradeda kovoti su nuosavais audiniais. Tai priežastis, kodėl negydant ligos žmonės kelis kartus dažniau serga autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip pirmojo tipo cukrinis diabetas, autoimuninis tireoiditas, reumatoidinis artritas ir kitomis.
Celiakija gali sukelti ir kitas ligas, susijusias su blogu maisto medžiagų įsisavinimu iš plonojo žarnyno: osteopenija (nedidelis kaulų išretėjimas), osteoporozė (didelis kaulų išretėjimas), geležies stokos anemija. Organizmas patiria vitaminų ir maisto medžiagų trūkumą, nes šie dėl celiakijos prastai įsisavinami. Kuo vėliau nustatoma celiakija, tuo didesnė tikimybė, kad bus aptikta viena ar kelios ligos komplikacijos.
Kokios ligos susijusios su celiakija?
Vaikų ir suaugusiųjų ligos (būklės): pirmojo tipo diabetas, Dauno sindromas, Turner sindromas, Williams sindromas, IgA trūkumas, autoimuninis tireoiditas, herpinis dermatitas, žemas ūgis (vėluojanti branda), dantų emalio defektai ir kt.
Tik suaugusiesiems būdingos ligos (būklės): dirgliosios žarnos sindromas, periferinė neuropatija, neaiškios kilmės galvos smegenėlių ataksija (koordinacijos sutrikimas), neaiškios kilmės geležies stokos anemija, osteoporozė su kaulų lūžiais, nevaisingumas, persileidimai ir kt. Grėsmingiausia celiakijos komplikacija - plonosios žarnos T ląstelių limfoma.
Kaip sužinoti, ar žmogus serga celiakija?
Celiakijos ligai nustatyti reikalingi tyrimai. Juos turėtų paskirti gydytojas gastroenterologas, o atlikti galima Medicinos diagnostikos ir gydymo centro laboratorijoje. Čia nustatomi visi celiakijai būdingi antikūnai. Per metus minėtoje laboratorijoje atliekama daugiau nei 1500 tyrimų celiakijai nustatyti. Taip pat daromas ir celiakijos genetinis tyrimas, kuris nurodo įgimtą polinkį sirgti šia liga. Įtariant celiakiją reikia atlikti ir plonosios žarnos gleivinės biopsijos morfologinį tyrimą. Jis daromas paprastos gastroskopijosmetu, o histologai per savaitę pateikia išvadas.
Koks celiakijos gydymas?
Pagrindinis celiakijos gydymas - begliuteninė dieta. Celiakija - neišgydoma, todėl ligonis visą gyvenimą turi laikytis griežtos begliuteninės dietos, t.y. nevalgyti kviečių, rugių, miežių, jų gaminių ir išvestinių rūšių kultūrų, pvz., kvietrugių.
Šis gydymas yra labai veiksmingas. Laikantis dietos dažniausiai atsikuria plonosios žarnos gleivinė ir organizmas pradeda įsisavinti maisto medžiagas, o svarbiausia - išnyksta daugelis nemalonių šios ligos simptomų.
Celiakijos simptomai:
|