Opaligė paūmėja pavasarį

Lina Jurgaitiene, žurn. Sveikatos ABC, 2011m. Nr.3

Medikai teigia, kad opaligė - klastinga ir vis dar paslaptinga liga. Ja dažniausiai suserga darbingo amžiaus žmonės. Opaligė vis dažniau diagnozuojama ir vyresniems, kitomis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Tačiau ilgai ir kantriai gydantis, šią ligą galima įveikti. Apie opaligės diagnostiką ir gydymą pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė DALIA GRUSLIENĖ.

Skausmas - opaligės pranašas

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė laikoma viena liga, tačiau jos priežastys, eiga ir gydymo būdai šiek tiek skiriasi.

Pagrindinis simptomas, verčiantis skubėti pas gydytoją - skausmas, kuris sergant opalige paprastai juntamas viršutinėje pilvo dalyje. Tačiau toks skausmas gali būti ne tik opaligės, bet ir tulžies pūslės akmenligės arba onkologinės skrandžio, kasos ligos ar žarnyno funkcijų sutrikimo požymis. Tikslią diagnozę visada nustatys tik gydytojas gastroenterologas.

Opaligės sukeliamo skausmo pobūdis priklauso nuo maitinimosi. Dažniausiai sergant opalige skausmas užeina praėjus 1-3 val. po valgio, nors gali trumpam praeiti iš karto pavalgius. Tuo tarpu sergant dvylikapirštės žarnos opalige skausmas prikelia ir naktį.

Sergančiuosius opalige vargina ir kiti simptomai: gali pūsti pilvą, graužti rėmuo, užkietėti viduriai, taip pat jaučiamas nemalonus sunkumas skrandžio plote.

Iš kur ta opaligė?

Opaligę gali sukelti Helicobacter pylori infekcija, kurią skrandyje turi net pusė pasaulio gyventojų, tačiau tik dešimtadalis jų nuo šios bakterijos suserga. Ši bakterija net 95 proc. atvejų „kalta" dėl dvylikapirštės žarnos opaligės ir 60-80 proc. atvejų - dėl skrandžio opaligės.

Kita opaligės priežastis - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Šių vaistų dažnai vartoja vyresnio amžiaus žmonės, sergantys sąnarių, širdies ligomis. Jeigu opaligę sukėlė vaistai, žmogus kurį laiką gali net nejausti skausmo, nes jį, kaip ir sąnarių skausmą, numalšina vaistai nuo uždegimo.

Įtakos opaligei atsirasti gali turėti ir stresas. Šią ligą sukeliantį „kūno stresą" dažnai patiria žmonės, sergantys labai sunkiomis ligomis arba patyrę sudėtingas, ilgai trunkančias operacijas. Tokiais atvejais sutrinka skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės kraujotaka ir atsiranda opų. 

Tuo tarpu mūsų patiriamas emocinis stresas gal ir ne visada bus kaltas dėl opaligės, tačiau tikrai gali turėti įtakos skrandžio ir žarnyno veiklai. Juk puikiai žinome, kad stresas paveikia būtent jautriausią žmogaus vietą. Jeigu jūsų jautrioji vieta - skrandis ar žarnynas, jis būtinai sureaguos į patiriamą stresą.

Kai gydoma netinkamai

Opaligės komplikacijų šiais laikais pasitaiko vis rečiau, tačiau negydoma liga vis dar gali komplikuotis. Vienas iš tokių komplikacijų - kraujavimas iš virškinamojo trakto, kai vemiama, viduriuojama krauju ir palaipsniui nusilpstama dėl mažakraujystės. Neskubant gydyti opos, galima sulaukti ir kitos bėdos - skrandžio arba dvylikapirštės žarnos prakiurimo. Jei prakiurusio skrandžio turinys išsilieja į pilvaplėvės ertmę ir sukelia uždegimą, žmogus jaučia stiprų tarsi peilio dūris skausmą. Tokiais atvejais jau neišvengiama skubi operacija. 

Negydoma arba netinkamai gydoma opaligė gali išprovokuoti skrandžio arba dvylikapirštės žarnos uždegiminį randinį susiaurėjimą. Tada suvalgytas maistas nebegali sklandžiai nuslinkti pro skrandį ar dvylikapirštę žarną toliau į žanyną - jis tiesiog užstringa. Iš karto po valgio ima pūsti pilvą, jaučiamas nemalonus „stovinčio" maisto jausmas, kuris palengvėja tik išsivėmus. Žmogus pradeda liesėti, nes organizmas nepasisavina maisto.

Dvylikapirštės žarnos opaligė su vėžiu paprastai nėra susijusi. Tačiau netinkamai gydoma skrandžio opaligė yra linkusi suvėžėti. Todėl gydytojo gastroenterologo paskirtus vaistus reikia vartoti tiek laiko, kiek jis paskyrė, t. y. tol, kol tyrimai parodys, kad opos užgijo.

Svarbu sveikai maitintis

Norint išvengti opaligės, reikia laikytis sveiko gyvenimo būdo ir mitybos režimo, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu, kasdien kuo daugiau judėti, rūpintis sveikata ir laiku apsilankyti pas gydytoją. Sergantiesiems būtina maitintis kas 3-4 valandas, valgyti įvairų maistą nedidelėmis porcijomis, gerai sukramtyti. Geriausia rinktis virtą, troškintą maistą. Sveika valgyti avižinių dribsnių košę, daržovių sriubas, neaštrius, neriebius troškinius.

Jei ėda rėmuo, galima išgerti pieno arba linų sėmenų nuoviro. Tik jokiu būdu nesugalvokite gerti „bobučių vaisto" - sodos, nes jos išgėrus savijauta trumpam gal ir pagerės, bet netrukus skrandis vėl ims degti, nes pasigamins dar daugiau rūgšties. Apgaulingas trumpalaikis palengvėjimas būna ir rėmenį pabandžius nuslopinti spiritu aba degtine. Tai tikra klaida.    

Taigi, jeigu jau kurį laiką skundžiatės virškinamojo trakto negalavimais, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins jūsų būklę, ir, jei reikės, paskirs vizitą pas gastroenterologą.

Medicinos centre - šiuolaikinės paslaugos

Neatidėliotiną ir efektyvią gydytojų gastroenterologų pagalbą pacientai gali gauti Medicinos diagnostikos ir gydymo centre. Čia pirmiausia pacientas nedelsiant apžiūrimas, fiksuojama jo mitybos būklė, įvairūs požymiai, kurie gali rodyti virškinimo sutrikimus. Diagnozei patikslinti atliekami būtiniausi tyrimai. 

Visi, tiek instrumentiniai, tiek laboratoriniai tyrimai, tyrimai atliekami tą pačią dieną, kai pacientas kreipiasi. Išimtį sudaro sudėtingi žarnyno ir kai kurie kiti tyrimai, kuriems pacientą reikia specialiai parengti.

Tyrimų kokybė pirmiausia priklauso nuo juos atliekančių kvalifikuotų, didžiulę patirtį turinčių specialistų. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre yra visos galimybės greitai, tiksliai ir saugiai ištirti virškinamąjį traktą endoskopiniu, echoskopiniu, įvairiais radiologiniais ir laboratoriniais būdais. Dar vienas svarbus privalumas besitiriantiems Medicinos diagnostikos ir gydymo centre - ypač moderni, saugi ir patikima medicinos įranga. Dirbama su pirmaujančių pasaulyje gamintojų „Siemens" (Vokietija), „Olympus" (Japonija), „General Electric" (JAV) ir kt. medicinine aparatūra.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centre sklandžiai ir greitai atliekami endoskopiniai tyrimai.

Didelis centre atliekamų endoskopinių tyrimų privalumas yra tai, jog visi šie tyrimai, atsižvelgus į paciento pageidavimą ir sveikatos būklę, gali būti atlikti pritaikius trumpalaikę bendrąją nejautrą. Taip tiriami pacientai trumpam užmigdomi, nejunta jokių nemalonių simptomų. Tiriant skrandį, visada  kartu patikrinama, ar pacientas neužsikrėtęs Helicobacter pylori infekcija. Prireikus tyrimų metu atliekama biopsija, t. y. paimama maži audinių gabaliukai tikslesniam, mikroskopiniam tyrimui, atliekamos nedidelės operacijos, tarkim, pašalinami polipai, sustabdomas kraujavimas ir pan. Tyrimai yra saugūs dar ir dėl to, kad visi endoskopai ir jų priedai dezinfekuojami ir sterilizuojami pagal higienos normos reikalavimus ir ISO procedūras.

Pilvo skausmo „atmintinė"

• Naktį varginantys skausmai - greičiausiai dvylikapirštės žarnos opa ar rūgštaus turinio į stemplę refliuksas.
• Jei skausmai kartojasi nuolat - pirmiausia įtariama rimta liga (stemplės, skrandžio, kasos, tulžies pūslės ar žarnyno), kurią būtina kuo greičiau nustatyti ir gydyti.
• Jei negalavimai vargina pavalgius riebaus maisto - tai greičiausiai tulžies ir kasos ligų sukeltos problemos.
• Skausmas, kylantis tuoj po valgio, gali liudyti gastrito, skrandžio opos, kraujo apytakos virškinimo trakte sutrikimus.
• Skausmas, kylantis po valgio praėjus kelioms valandoms, būdingas dvylikapirštės žarnos opai, tulžies latakų ligoms, plonosios žarnos sutrikimams.
• Skausmo sezoniškumas (pavasarį ir rudenį) būdingas opinės kilmės ligoms.
• Jei skausmai nuolatiniai ir tarsi „gręžiantys" - galimas kasos uždegimas ar vėžys.
• Labai stiprus, staigus, į šonus plintantis skausmas, pulsuojantis darinys ties skrandžiu, pulso ūžesys kairėje nuo bambos gali reikšti arterijos aneurizmos plyšimą.
• Jei skausmai dieglių pobūdžio - inkstų ar tulžies pūslės ir latakėlių akmenligė, žarnų nepraeinamumas.