Širdies vožtuvų ydos: kokios šiuolaikinės pagalbos galima tikėtis?
Koks gydymas laukia paciento, kuriam diagnozuota širdies vožtuvo yda? Kokios šiuolaikinės technologijos gali ateiti jam į pagalbą?
PlačiauKoks gydymas laukia paciento, kuriam diagnozuota širdies vožtuvo yda? Kokios šiuolaikinės technologijos gali ateiti jam į pagalbą?
PlačiauŠirdies vožtuvų ydos – tai ligos, kurių tinkamai negydydami rizikuojame smarkiai patrumpinti savo gyvenimą ar net staiga mirti. Vos per plauką tokios lemties išvengė penkiasdešimtmetė kaunietė.
PlačiauKad sergamumas širdies ligomis mūsų šalyje nemažėja, girdime nuolat. Blogiausia, kad ši situacija nesikeičia jau dešimtmetį. Higienos instituto duomenis, ir 2004 m., ir 2013 m. 54–56 proc. visų mirčių Lietuvoje sudarė mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ir pagal šiuos skaičius esame vieni pirmaujančių Europoje.
PlačiauPernai Lietuvoje buvo užregistruota apie 9 tūkstančiai miokardo infarkto atvejų – vidutiniškai beveik po 25 per dieną. Nors miokardo infarktas yra viena dažniausių kraujotakos sistemos ligų, jai vis dar skiriame pernelyg mažai dėmesio, o savo sveikata labiau susirūpiname tik po liūdnų plačiai nuskambančių istorijų (pvz., po staigių verslininko Bronislovo Lubio ir Seimo nario Juliaus Veselkos mirčių).
PlačiauMiokarditas – virusinė infekcija, sukelianti širdies raumens uždegimą ir ją pažeidžianti. Tai, ko gero, yra viena labiausiai nenuspėjamų širdies ligų. Šių metų pavasarį visame pasaulyje nuskambėjo tragiška jaunos 23-ejų metų britės Catherine Hall istorija: jos imuninė sistema, kovodama su virusu, suveikė pernelyg efektyviai ir sunaikino ne tik virusą, bet ir visiškai sveiką merginos širdį.
PlačiauTurbūt nėra žmogaus, negirdėjusio termino „padidėjęs kraujospūdis“ (arba arterinė hipertenzija). Maždaug trečdalis 25–65 metų amžiaus grupės žmonių kenčia nuo šio sveikatos sutrikimo. Tai didelė problema – pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose metinės išlaidos šios ligos gydymui ir prevencijai viršija 50 milijardų dolerių.
PlačiauKo gero, daugelis dar gerai prisimename 2003-iųjų vasarą, kai Europą kelias savaites kamavo daugiau nei trisdešimties laipsnių karštis. Tuomet, skirtingais duomenimis, visoje Europoje nuo širdies smūgių ir dehidratacijos mirė 20–35 tūkstančiai žmonių. Iš jų 14–15 tūkst. – Prancūzijoje. Karščio banga Europą kamavo ir 2006-aisiais. Tiesa, tuomet aukų buvo gerokai mažiau.
PlačiauPrieširdžių virpėjimas (toliau - PV) - viena širdies aritmijos formų. Dažniausiai PV diagnozuojamas vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms. Juo skundžiasi kas dešimtas pacientas, perkopęs 80 metų. Dažniau kenčia moterys.
PlačiauAr tikrai susimąstome, kad iš šimto šiais metais mirsiančių žmonių net pusė jų mirs nuo širdies kraujagyslių ligų! Mirtis nuo miokardo išeminės širdies ligos - pati dažniausia ir pagrindinė mirties priežastis.
PlačiauKova su vėjo malūnais, per daug užsibrėžtų tikslų, per aukštai iškelta reikalavimų kartelė, nuolatinis bėgimas, baimė, pyktis ir pavydas... Toks šiuolaikinės visuomenės gyvenimo būdas – kuo puikiausias streso palydovas. O nuo streso labiausiai kenčia mūsų imuninė sistema ir širdis.
PlačiauMedicinos diagnostikos centro, įsikūrusio V. Grybo gatvėje, Vilniuje, gydytoja kardiologė Vidmanta Milašienė turi 28 m. darbo patirtį. Yra Europos kardiologų asociacijos, Lietuvos širdies asociacijos ir Vilniaus m. kardiologų draugijos narė.
Plačiau
Hipertenzija, arba padidėjęs kraujo spaudimas, – dažniausia liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Apie tai papasakojo Medicinos diagnostikos centro gydytoja kardiologė Vidmanta MILAŠIENĖ.